Mažasis princas / 小王子 — w językach litewskim i chińskim. Strona 7

Litewsko-chińska dwujęzyczna książka

Antoine de Saint-Exupéry

Mažasis princas

安托萬·德·聖-修伯里

小王子

Bet pagalvojęs paklausė:

思索了一会儿,他又说道:

— Ką reiškia „prijaukinti“?

“什么叫‘驯服’呀?”

— Tu ne vietinis, — tarė lapė. — Ko ieškai?

“你不是此地人。”狐狸说,“你来寻找什么?”

— Ieškau žmonių, — atsakė mažasis princas. — Ką reiškia „prijaukinti“?

“我来找人。”小王子说,“什么叫‘驯服’呢?”

— Žmonės, — paaiškino lapė, — turi šautuvus ir medžioja. Tai labai nemalonu! Ir dar jie augina vištas. Tik tai jiems ir terūpi. Tu ieškai vištų?

“人,”狐狸说,“他们有枪,他们还打猎,这真碍事!他们唯一的可取之处就是他们也养鸡,你是来寻找鸡的吗?”

— Ne, — atsakė mažasis princas. — Aš ieškau draugų. Ką reiškia „prijaukinti?“

“不,”小王子说,“我是来找朋友的。什么叫‘驯服’呢?”

— Tai, kas seniai pamiršta, — paaiškino lapė. — Tai reiškia „užmegzti ryšius“.

“这是已经早就被人遗忘了的事情,”狐狸说,“它的意思就是‘建立联系’。”

— Užmegzti ryšius?

“建立联系?”

— Na, taip, — tarė lapė. — Kol kas tu man tik mažas berniukas, panašus į šimtus tūkstančių kitų berniukų. Tu man nereikalingas. Aš tau irgi nereikalinga. Aš tau esu tik lapė, panaši į šimtą tūkstančių kitų lapių. Bet jei mane prisijaukinsi, mudu tapsime vienas kitam reikalingi. Tu būsi man vienintelis pasaulyje… Aš būsiu tau vienintelė pasaulyje…

“一点不错,”狐狸说。“对我来说,你还只是一个小男孩,就像其他千万个小男孩一样。我不需要你。你也同样用不着我。对你来说,我也不过是一只狐狸,和其他千万只狐狸一样。但是,如果你驯服了我,我们就互相不可缺少了。对我来说,你就是世界上唯一的了;我对你来说,也是世界上唯一的了。”

— Pradedu suprasti, — tarė mažasis princas. — Viena rožė… Ji tikriausiai mane prisijaukino…

“我有点明白了。”小王子说,“有一朵花……,我想,她把我驯服了……”

— Galimas daiktas, — atsakė lapė. — Žemėje būna visko…

“这是可能的。”狐狸说,“世界上什么样的事都可能看到……”

— O, tai buvo ne Žemėje, — tarė mažasis princas.

“啊,这不是在地球上的事。”小王子说。

Lapė atrodė labai susidomėjusi.

狐狸感到十分蹊跷。

— Kitoje planetoje?

“在另一个星球上?”

— Taip.

“是的。”

— Ar toje planetoje yra medžiotojų?

“在那个星球上,有猎人吗?”

— Ne.

“没有。”

— Įdomu! O vištų?

“这很有意思。那么,有鸡吗?”

— Ne.

“没有。”

— Nieko nėra tobula, — atsiduso lapė,

“没有十全十美的。”狐狸叹息地说道。

bet greitai vėl grįžo prie savo minties:

可是,狐狸又把话题拉回来:

— Mano gyvenimas nuobodus. Aš medžioju vištas, o žmonės medžioja mane. Bet visos vištos panašios ir visi žmonės panašūs. Taigi aš truputį nuobodžiauju. Bet jeigu tu mane prisijaukinsi, mano gyvenimą tarsi nušvies saulė. Aš atpažinsiu tavo žingsnius, skirsiu juos nuo visų kitų. Nuo svetimų žingsnių aš visada slepiuosi po žeme. Tavieji pašauks mane iš olos tarsi muzikos garsai.

“我的生活很单调。我捕捉鸡,而人又捕捉我。所有的鸡全都一样,所有的人也全都一样。因此,我感到有些厌烦了。但是,如果你要是驯服了我,我的生活就一定会是欢快的。我会辨认出一种与众不同的脚步声。其他的脚步声会使我躲到地下去,而你的脚步声就会象音乐一样让我从洞里走出来。

Nagi, pažvelk tenai! Matai kviečių laukus? Aš neėdu duonos. Grūdų man nereikia. Kviečių laukas man nieko neprimena. Ir tai labai liūdna! Tačiau tavo plaukai aukso spalvos, ir bus nuostabu, kai mane prisijaukinsi! Auksiniai kviečiai man primins tave. Ir man patiks klausytis vėjo šnaresio kviečiuose.

再说,你看!你看到那边的麦田没有?我不吃面包,麦子对我来说,一点用也没有。我对麦田无动于衷。而这,真使人扫兴。但是,你有着金黄色的头发。那么,一旦你驯服了我,这就会十分美妙。麦子,是金黄色的,它就会使我想起你。而且,我甚至会喜欢那风吹麦浪的声音……”

Lapė nutilo ir ilgai žiūrėjo į mažąjį princą.

狐狸沉默不语,久久地看着小王子。

— Prašau tavęs… prisijaukink mane! — tarė ji.

“请你驯服我吧!”他说。

— Mielai prisijaukinčiau, — atsakė mažasis princas, — bet turiu mažai laiko. Man dar reikia susirasti draugų ir suprasti daug dalykų.

“我是很愿意的。”小王子回答道,“可我的时间不多了。我还要去寻找朋友,还有许多事物要了解。”

— Suprasti galima tik tai, ką prisijaukini, — tarė lapė. — Žmonės jau nebeturi laiko ką nors suprasti. Jie perka gatavus daiktus parduotuvėse. Tačiau nėra tokių parduotuvių, kur parduodami draugai, todėl žmonės nebeturi draugų. Jeigu nori draugo, prisijaukink mane!

“只有被驯服了的事物,才会被了解。”狐狸说,“人不会再有时间去了解任何东西的。他们总是到商人那里去购买现成的东西。因为世界上还没有购买朋友的商店,所以人也就没有朋友。如果你想要一个朋友,那就驯服我吧!”

— O ką aš turiu daryti? — paklausė mažasis princas.

“那么应当做些什么呢?”小王子说。

— Turi būti labai kantrus, — atsakė lapė. — Iš pradžių atsisėk ant žolės toliau nuo manęs — va taip. Aš žiūrėsiu į tave akies krašteliu, o tu nieko nesakysi. Žodžiai tėra nesusipratimų šaltinis. Tačiau kasdien tu galėsi atsisėsti vis arčiau…

“应当非常耐心。”狐狸回答道,“开始你就这样坐在草丛中,坐得离我稍微远些。我用眼角瞅着你,你什么也不要说。话语是误会的根源。但是,每天,你坐得靠我更近些……”

Kitą dieną mažasis princas vėl atėjo.

第二天,小王子又来了。

— Verčiau būtum atėjęs tuo pačiu laiku, — pasakė lapė. — Jeigu, pavyzdžiui, ateisi ketvirtą valandą popiet, aš jau nuo trečios pradėsiu jaustis laiminga. Artėjant tai valandai jausiuosi vis laimingesnė ir laimingesnė. Ketvirtą valandą jau pradėsiu jaudintis ir nerimauti: aš pažinsiu laimės kainą! O jeigu tu ateisi vis kitu laiku, niekad nežinosiu, kada turiu parengti savo širdį… Reikia laikytis tam tikrų ritualų.

“最好还是在原来的那个时间来。”狐狸说道,“比如说,你下午四点钟来,那么从三点钟起,我就开始感到幸福。时间越临近,我就越感到幸福。到了四点钟的时候,我就会坐立不安;我就会发现幸福的代价。但是,如果你随便什么时候来,我就不知道在什么时候该准备好我的心情……应当有一定的仪式。”

— O kas yra „ritualas“? — paklausė mažasis princas.

“仪式是什么?”小王子问道。

— Tai, kas irgi seniai pamiršta, — paaiškino lapė. — Tai, kas daro vieną dieną nepanašią į kitas dienas, vieną valandą — į kitas valandas. Pavyzdžiui, ritualą turi mano medžiotojai. Ketvirtadienį jie šoka su kaimo merginomis. Tai nuostabi diena! Ketvirtadienį galiu nueiti iki pat vynuogyno. Jeigu medžiotojai šoktų kada patinka, visos dienos būtų panašios viena į kitą ir aš niekad neturėčiau atostogų.

“这也是一种早已被人忘却了的事。”狐狸说,“它就是使某一天与其他日子不同,使某一时刻与其他时刻不同。比如说,我的那些猎人就有一种仪式。他们每星期四都和村子里的姑娘们跳舞。于是,星期四就是一个美好的日子!我可以一直散步到葡萄园去。如果猎人们什么时候都跳舞,天天又全都一样,那么我也就没有假日了。”

Taip mažasis princas prisijaukino lapę. O kai atėjo metas išvykti, lapė tarė:

就这样,小王子驯服了狐狸。当出发的时刻就快要来到时:

— Ak!.. Aš tuoj apsiverksiu.

“啊!”狐狸说,“我一定会哭的。”

— Pati kalta, — tarė mažasis princas, — aš tau nenorėjau bloga, bet tu užsimanei, kad tave prisijaukinčiau…

“这是你的过错,”小王子说,“我本来并不想给你任何痛苦,可你却要我驯服你……”

— Žinoma, — atsakė lapė.

“是这样的。”狐狸说。

— Bet tu tuoj apsiverksi, — tarė mažasis princas.

“你可就要哭了!”小王子说。

— Žinoma, — atsakė lapė.

“当然罗。”狐狸说。

— Vadinasi, tu nieko nelaimėjai!

“那么你什么好处也没得到。”

— Ne, — paprieštaravo lapė. — Laimėjau. Kviečių lauko spalvą.

“由于麦子颜色的缘故,我还是得到了好处。”狐狸说。

Paskui pridūrė:

然后,他又接着说。

— Eik dar sykį pasižiūrėti į rožes. Ir tu suprasi, kad tavo rožė — iš tikrųjų vienintelė pasaulyje. Tada grįžk su manim atsisveikinti, ir aš tau atskleisiu paslaptį. Tai bus mano dovana.

“再去看看那些玫瑰花吧。你一定会明白,你的那朵是世界上独一无二的玫瑰。你回来和我告别时,我再赠送给你一个秘密。”

Mažasis princas nuėjo pasižiūrėti rožių.

于是小王子又去看那些玫瑰。

— Jūs visiškai nepanašios į mano rožę. Jūs dar niekas, — tarė jis. — Jūsų niekas neprisijaukinęs, ir jūs nieko neprisijaukinusios. Tokia anksčiau buvo mano lapė. Ji niekuo nesiskyrė nuo šimto tūkstančio kitų lapių. Bet aš su ja susidraugavau, ir ji dabar vienintelė pasaulyje.

“你们一点也不象我的那朵玫瑰,你们还什么都不是呢!”小王子对她们说。 “没有人驯服过你们,你们也没有驯服过任何人。你们就象我的狐狸过去那样,它那时只是和千万只别的狐狸一样的一只狐狸。但是,我现在已经把它当成了我的朋友,于是它现在就是世界上独一无二的了。”

Rožės labai suglumo.

这时,那些玫瑰花显得十分难堪。

— Jūs gražios, bet tuščios, — kalbėjo toliau mažasis princas. — Dėl jūsų nesinori mirti. Žinoma, paprastas praeivis gali pamanyti, kad manoji rožė panaši į jus, bet ji viena man svarbesnė už jus visas, nes aš ją laisčiau. Atitvėriau pertvara nuo vėjo. Dėl jos sutraiškiau visus vikšrus — na, keletą palikau, kad iš jų išsiristų drugeliai. Nes klausiausi, kaip ji skundžiasi, giriasi arba kartais tyli. Nes ji — mano rožė.

“你们很美,但你们是空虚的。”小王子仍然在对她们说,“没有人能为你们去死。当然罗,我的那朵玫瑰花,一个普通的过路人以为她和你们一样。可是,她单独一朵就比你们全体更重要,因为她是我浇灌的。因为她是我放在花罩中的。因为她是我用屏风保护起来的。因为她身上的毛虫(除了留下两三只为了变蝴蝶而外)是我除灭的。因为我倾听过她的怨艾和自诩,甚至有时我聆听着她的沉默。因为她是我的玫瑰。”

Ir mažasis princas grįžo pas lapę.

他又回到了狐狸身边。

— Sudie, — tarė jis.

“再见了。”小王子说道。

— Sudie, — atsakė lapė. — Štai mano paslaptis. Ji labai paprasta: matyti galima tik širdimi. Svarbiausi dalykai akims nematomi.

“再见。”狐狸说。“喏,这就是我的秘密。很简单:只有用心才能看得清。实质性的东西,用眼睛是看不见的。”

— Svarbiausi dalykai akims nematomi, — pakartojo mažasis princas, kad geriau įsimintų.

“实质性的东西,用眼睛是看不见的。”小王子重复着这句话,以便能把它记在心间。

— Tavo rožė tau tokia svarbi todėl, kad dėl jos praradai daug laiko.

“正因为你为你的玫瑰花费了时间,这才使你的玫瑰变得如此重要。”

Ir atsigulęs į žolę jis pravirko — Mano rožė man tokia svarbi todėl, kad aš… — pakartojo mažasis princas, kad geriau įsimintų.

“正因为你为你的玫瑰花费了时间……”小王子又重复着,要使自己记住这些。

— Žmonės pamiršo šią tiesą, — tarė lapė. — Bet tu nepamiršk: tampi amžinai atsakingas už tą, ką prisijaukinai. Tu atsakingas už savo rožę…

“人们已经忘记了这个道理,”狐狸说,“可是,你不应该忘记它。你现在要对你驯服过的一切负责到底。你要对你的玫瑰负责……”

— Aš atsakingas už savo rožę… — pakartojo mažasis princas, kad geriau įsimintų.

“我要对我的玫瑰负责……”小王子又重复着……

XXII

XXII

— Laba diena, — pasisveikino mažasis princas.

“你好。”小王子说道。

— Laba diena, — atsiliepė iešmininkas.

“你好。”扳道工说道。

— Ką tu čia veiki? — paklausė mažasis princas.

“你在这里做什么?”小王子问。

— Skirstau keleivius į pakus po tūkstantį žmonių, — atsakė iešmininkas. — Išleidžiu traukinius, ir šie juos išvežioja — vienus į dešinę, kitus į kairę.

“我一包包地分选旅客,按每千人一包。”扳道工说,“我打发这些运载旅客的列车,一会儿发往右方,一会儿发往左方。”

Ir greitasis traukinys apšviestais langais, dundėdamas it griaustinis, sudrebino iešmininko būdelę.

这时,一列灯火明亮的快车,雷鸣般地响着,把扳道房震得颤颤悠悠。

— Jie labai skuba, — tarė mažasis princas. — Ko jie ieško?

“他们真匆忙呀,”小王子说,“他们要寻找什么?”

— To nežino nė garvežio mašinistas, — atsakė iešmininkas.

“开机车的人自己也不知道。”扳道工说道。

Į priešingą pusę nudundėjo dar vienas švytintis greitasis traukinys.

于是,第二列灯火通明的快车又朝着相反的方向轰隆轰隆地开过去。

— Jie jau grįžta? — paklausė mažasis princas.

“他们怎么又回来了呢?”小王子问道。

— Ne, čia kiti, — atsakė iešmininkas. — Tai priešpriešinis traukinys.

“他们不是原来那些人了。”扳道工说,“这是一次对开列车。”

— Ar jiems nepatiko ten, kur buvo?

“他们不满意他们原来所住的地方吗?”

— Gerai ten, kur mūsų nėra, — atsakė iešmininkas.

“人们是从来也不会满意自己所在的地方的。”扳道工说。

Pro šalį pradundėjo trečias švytintis traukinys.

此时,第三趟灯火明亮的快车又隆隆而过。

— Jie persekioja pirmuosius keleivius? — paklausė mažasis princas.

“他们是在追随第一批旅客吗?”小王子问道。

— Jie nieko nepersekioja, — atsakė iešmininkas. — Jie ten miega arba žiovauja. Tik vaikai prisispaudžia nosimis prie stiklų.

“他们什么也不追随。”扳道工说,“他们在里面睡觉,或是在打哈欠。只有孩子们把鼻子贴在玻璃窗上往外看。”

— Tik vaikai ir žino, ko nori, — paaiškino mažasis princas. — Jie visą laiką glėbesčiuoja skudurinę lėlę, ir ji tampa labai svarbi, o jeigu kas ją iš jų atima, jie verkia…

“只有孩子知道他们自己在寻找什么。”小王子说,“他们为一个布娃娃花费不少时间,这个布娃娃就成了很重要的东西,如果有人夺走的他们的布娃娃,他们就哭泣……”

— Jiems gerai, — tarė iešmininkas.

“他们真幸运。”扳道工说。

XXIII

XXIII

— Laba diena, — pasisveikino mažasis princas.

“你好。”小王子说。

— Laba diena, — atsakė pirklys.

“你好。”商人说道。

Tai buvo pirklys, parduodantis naujausias piliules troškuliui malšinti. Nuryji vieną per savaitę ir jau nebenori gerti.

这是一位贩卖能够止渴的精制药丸的商人。每周吞服一丸就不会感觉口渴。

— Kodėl tu jas pardavinėji? — paklausė mažasis princas.

“你为什么卖这玩艺儿?”小王子说。

— Jos sutaupo daug laiko, — atsakė pirklys. — Specialistai viską apskaičiavo. Jas gerdamas sutaupai penkiasdešimt tris minutes per savaitę.

“这就大大地节约了时间。”商人说,“专家们计算过,这样,每周可以节约五十三分钟。”

— O ką žmogus veikia su tomis penkiasdešimt trimis minutėmis?

“那么,用这五十三分钟做什么用?”

— Ką tik nori.

“随便怎么用都行。……”

„Jeigu aš turėčiau penkiasdešimt tris laisvas minutes, — pagalvojo mažasis princas, — tiesiog lėtai nueičiau prie šaltinio…“

小王子自言自语地说:“我如果有五十三分钟可支配,我就悠哉游哉地向水泉走去……”

XXIV

XXIV

Praėjo savaitė nuo mano avarijos dykumoje, ir aš išklausiau pasakojimą apie pirklį gerdamas paskutinį savo vandens atsargų lašą.

这是我在沙漠上出了事故的第八天。我听着有关这个商人的故事,喝完了我所备用的最后一滴水。

— Ak, — tariau mažajam princui, — šitie tavo prisiminimai labai gražūs, bet aš dar nepataisiau lėktuvo, man neliko nė lašo vandens, ir aš taip pat būčiau labai laimingas galėdamas lėtai nueiti prie šaltinio!

“啊!”我对小王子说,“你回忆的这些故事真美。可是,我还没有修好我的飞机。我没有喝的了,假如我能悠哉游哉地走到水泉边去,我一定也会很高兴的!”

— Mano draugė lapė man sakė…

小王子对我说:“我的朋友狐狸……”

— Mano pypliuk, man dabar ne tavo lapė galvoje!

“我的小家伙,现在还说什么狐狸!”

— Kodėl?

“为什么?”

— Dėl to, kad mudu mirsim iš troškulio…

“因为这就要渴死人了。”

Jis nesuprato mano žodžių prasmės ir atsakė:

他不理解我的思路,他回答我道:

— Net jeigu ir teks mirti, vis tiek gerai, kad turėjai draugą. Štai aš labai džiaugiuosi, kad draugavau su lape…

“即使快要死了,有过一个朋友也好么!我就为我有过一个狐狸朋友而感到很高兴……”

„Jis nesuvokia, koks pavojus gresia, — pagalvojau. — Jis niekad nejaučia nei alkio, nei troškulio. Jam užtenka trupučio saulės…“

“他不顾危险。”我自己思量着,“他从来不知道饥渴。只要有点阳光,他就满足了……”

Bet jis pažvelgė į mane ir atsiliepė į mano mintis.

他看着我,答复着我的思想:

— Aš irgi noriu gerti… Paieškokim šulinio…

“我也渴了……我们去找一口井吧……”

Pavargęs skėstelėjau rankomis: kvaila aklom ieškoti šulinio beribėje dykumoje. Tačiau mes leidomės žingsniuoti.

我显出厌烦的样子:在茫茫的大沙漠上盲目地去找水井,真荒唐。然而我们还是开始去寻找了。

Valandų valandas žingsniavome tylėdami. Užėjo naktis, sužibo pirmosios žvaigždės. Nuo troškulio truputį karščiavau, todėl žvaigždes mačiau tarsi sapne. Galvoje sukosi mažojo princo žodžiai, ir aš paklausiau:

当我们默默地走了好几个小时以后,天黑了下来,星星开始发出光亮。由于渴我有点发烧,我看着这些星星,象是在做梦一样。小王子的话在我的脑海中跳来跳去。

— Vadinasi, ir tu ištroškęs?

“你也渴吗?”我问他。