Iš anglų kalbos vertė Pranas Bieliauskas.

LEONUI VERTUI

献给莱翁·维尔特

Atsiprašau vaikų, kad šią knygą skyriau suaugusiam žmogui. Turiu rimtą pasiteisinimą: tas suaugęs žmogus — mano geriausias draugas pasaulyje. Turiu ir kitą pasiteisinimą: tas suaugęs žmogus viską supranta, net vaikiškas knygas. Turiu ir trečią pasiteisinimą: tas suaugęs žmogus gyvena Prancūzijoje, kenčia alkį ir šaltį. Jam labai reikia paguodos.

请孩子们原谅我把这本书献给了一个大人。我有一条正当的理由：这个大人是我在世界上最好的朋友。我另有一条理由：这个大人什么都懂；即使儿童读物也懂。我还有第三条理由；这个大人住在法国，忍冻挨饿。他很需要有人安慰。

Jei visų šių pasiteisinimų nepakanka, tada skiriu šią knygą vaikui, iš kurio tas žmogus išaugo. Visi suaugusieji kadaise buvo vaikai. (Deja, tai prisimena tik nedaugelis.) Tad taisau paskyrimą:

要是这些理由还不够充分，我就把这本书献给这个大人曾经做过的孩子。每人大人都是从做孩子开始的。（然而，记得这事的又有几个呢？）因此，我把我的献词改为：

LEONUI VERTUI, KAI JIS BUVO MAŽAS BERNIUKAS

献给童年时代的莱翁·维尔特

I

I

Kartą, kai man buvo šešeri, knygoje apie pirmykščią girią, pavadintoje Šiaip pasakojimai, pamačiau nuostabų paveikslėlį. Ten buvo nupieštas smauglys, ryjantis kažkokį žvėrį. Štai to piešinio kopija.

当我还只有六岁的时候，在一本描写原始森林的名叫《真实的故事》的书中，看到了一副精彩的插画，画的是一条蟒蛇正在吞食一只大野兽。页头上就是那副画的摹本。

Knygoje buvo parašyta: „Smaugliai praryja visą savo auką nekramtydami, užtat jie negali nė krustelėti ir pusę metų miega ją virškindami“.

这本书中写道：“这些蟒蛇把它们的猎获物不加咀嚼地囫囵吞下，尔后就不能再动弹了；它们就在长长的六个月的睡眠中消化这些食物。”

Tada daug mąsčiau apie džiunglių nuotykius ir galiausiai spalvotu pieštuku man pavyko nupaišyti savo pirmąjį piešinį. Piešinį numeris 1. Jis atrodė taip:

当时，我对丛林中的奇遇想得很多，于是，我也用彩色铅笔画出了我的第一副图画。我的第一号作品。它是这样的：

Savo šedevrą parodžiau suaugusiems žmonėms ir paklausiau, ar jiems mano piešinys baisus.

我把我的这副杰作拿给大人看，我问他们我的画是不是叫他们害怕。

Jie atsakė:
— Kodėl skrybėlė turėtų būti baisi?

他们回答我说：“一顶帽子有什么可怕的？”

Bet aš buvau nupiešęs ne skrybėlę, o smauglį, kuris virškina dramblį. Tada nupiešiau vidų, kad suaugusieji galėtų suprasti. Jiems visada reikia paaiškinti. Mano piešinys numeris 2 atrodė taip:

我画的不是帽子，是一条巨蟒在消化着一头大象。于是我又把巨蟒肚子里的情况画了出来，以便让大人们能够看懂。这些大人总是需要解释。我的第二号作品是这样的：

Suaugusieji man patarė nepiešti smauglių nei iš išorės, nei iš vidaus, o verčiau domėtis geografija, istorija, aritmetika ir gramatika. Todėl būdamas šešerių atsisakiau puikios dailininko karjeros.

大人们劝我把这些画着开着肚皮的，或闭上肚皮的蟒蛇的图画放在一边，还是把兴趣放在地理、历史、算术、语法上。就这样，在六岁的那年，我就放弃了当画家这一美好的职业。

Patyręs nesėkmę su piešiniais numeris 1 ir numeris 2, labai nusiminiau. Suaugusieji niekad nieko nesupranta patys, o vaikams pabosta visą laiką jiems aiškinti ir aiškinti…

我的第一号、第二号作品的不成功，使我泄了气。这些大人们，靠他们自己什么也弄不懂，还得老是不断地给他们作解释。这真叫孩子们腻味。

Tad turėjau rinktis kitą profesiją ir išmokau vairuoti lėktuvus. Apskridau jais beveik visą pasaulį. Ir geografija man iš tikrųjų labai pravertė.

后来，我只好选择了另外一个职业，我学会了开飞机，世界各地差不多都飞到过。的确，地理学帮了我很大的忙。

Aš įstengdavau iš pirmo žvilgsnio atskirti Kiniją nuo Arizonos. Tai labai naudinga, jei pasiklysti naktį.

我一眼就能分辨出中国和亚里桑那。要是夜里迷失了航向，这是很有用的。

Per savo gyvenimą man teko be galo daug bendrauti su begale rimtų žmonių. Aš ilgai gyvenau tarp suaugusiųjų. Prisižiūrėjau į juos iš labai arti, bet mano nuomonė apie juos ne kaži kiek pagerėjo.

这样，在我的生活中，我跟许多严肃的人有过很多的接触。我在大人们中间生活过很长时间。我仔细地观察过他们，但这并没有使我对他们的看法有多大的改变。

Kai sutikdavau suaugusįjį, kuris man atrodydavo truputį nuovokesnis už kitus, išbandydavau jį savo piešiniu numeris 1, kurį išsaugojau. Norėdavau sužinoti, ar tas žmogus iš tikrųjų ką nutuokia.

当我遇到一个头脑看来稍微清楚的大人时，我就拿出一直保存着的我那第一号作品来测试测试他。我想知道他是否真的有理解能力。

Bet visada išgirsdavau tą patį atsakymą: „Tai skrybėlė“.

可是，得到的回答总是： “这是顶帽子。”

Todėl daugiau nebesikalbėdavau su juo nei apie smauglius, nei apie pirmykščias girias, nei apie žvaigždes. Nusileisdavau iki jo lygio, ir mudu šnekėdavomės apie bridžą, golfą, politiką ir kaklaraiščius. Ir tas suaugėlis būdavo labai laimingas susipažinęs su tokiu protingu žmogumi…

我就不和他谈巨蟒呀，原始森林呀，或者星星之类的事。我只得迁就他们的水平，和他们谈些桥牌呀，高尔夫球呀，政治呀，领带呀这些。于是大人们就十分高兴能认识我这样一个通情达理的人。

II

II

Taip ir gyvenau vienas, neturėdamas su kuo pasišnekėti iš širdies, kol prieš šešerius metus Sacharos dykumoje įvyko avarija.

我就这样孤独地生活着，没有一个能真正谈得来的人，一直到六年前在撒哈拉沙漠上发生了那次故障。

Kažkas sulūžo mano lėktuvo variklyje. Su manimi nebuvo nei mechaniko, nei keleivių, ir aš nusprendžiau pamėginti jį sutaisyti pats, nors manęs laukė sunkus darbas.

我的发动机里有个东西损坏了。当时由于我既没有带机械师也没有带旅客，我就试图独自完成这个困难的维修工作。

Man tai buvo gyvybės ar mirties klausimas. Geriamojo vandens turėjau vos vienai savaitei.

这对我来说是个生与死的问题。我随身带的水只够饮用一星期。

Pirmąjį vakarą užmigau ant smėlio už tūkstančio mylių nuo žmonių gyvenamos vietos. Jaučiausi vienišesnis nei viduryje vandenyno ant plausto plūduriuojantis jūreivis, išsigelbėjęs iš skęstančio laivo.

第一天晚上我就睡在这远离人间烟火的大沙漠上。我比大海中伏在小木排上的遇难者还要孤独得多。

Todėl galite įsivaizduoti, kaip nustebau, kai auštant mane pažadino keistas plonytis balselis. Jis tarė:

而在第二天拂晓，当一个奇怪的小声音叫醒我的时候，你们可以想见我当时是多么吃惊。这小小的声音说道：

— Prašau… nupiešk man avelę.

“请你给我画一只羊，好吗？”

— Ką?

“啊！”

— Nupiešk man avelę…

“给我画一只羊……”

Pašokau, tarsi į mane būtų trenkęs žaibas. Pasitryniau akis. Gerai apsižvalgiau aplink. Ir pamačiau mane rimtai stebintį nepaprastą mažą berniuką.

我象是受到惊雷轰击一般，一下子就站立起来。我使劲地揉了揉眼睛，仔细地看了看。我看见一个十分奇怪的小家伙严肃地朝我凝眸望着。

Štai geriausias jo portretas, kurį vėliau man pavyko nupiešti.

这是后来我给他画出来的最好的一副画像。

Mano piešinys, žinoma, žavumu nė kiek neprilygsta modeliui. Tačiau aš nekaltas. Kai buvau šešerių, suaugusieji man atmušė bet kokį norą tapti dailininku, ir aš nieko daugiau neišmokau piešti, tik smauglius iš vidaus ir iš išorės.

可是，我的画当然要比他本人的模样逊色得多。这不是我的过错。六岁时，大人们使我对我的画家生涯失去了勇气，除了画过开着肚皮和闭着肚皮的蟒蛇，后来再没有学过画。

Tad išpūtęs iš nuostabos akis žiūrėjau į netikėtą vaiduoklį. Nepamirškit, kad buvau atsidūręs už tūkstančio mylių nuo bet kokios gyvenamos vietos. Tačiau mano mažylis neatrodė nei išklydęs iš kelio, nei mirtinai pavargęs, nei mirštantis iš alkio, troškulio ar baimės.

我惊奇地睁大着眼睛看着这突然出现的小家伙。你们不要忘记，我当时处在远离人烟千里之外的地方。而这个小家伙给我的印象是，他既不象迷了路的样子，也没有半点疲乏、饥渴、惧怕的神情。

Ir nė kiek nebuvo panašus į vaiką, Štai geriausias jo portretas, kurį vėliau man pavyko nupiešti pasiklydusį dykumos viduryje, už tūkstančio mylių nuo bet kokios gyvenamos vietos. Galop atgavęs žadą paklausiau:

他丝毫不象是一个迷失在旷无人烟的大沙漠中的孩子。当我在惊讶之中终于又能说出话来的时候，对他说道：

— Bet… ką tu čia veiki?

“唉，你在这儿干什么？”

Ir tada jis vėl tyliai, bet labai rimtai pakartojo:

可是他却不慌不忙地好象有一件重要的事一般，对我重复地说道：

— Prašau… nupiešk man avelę.

“请……给我画一只羊……”

Kai viskas taip paslaptinga ir stulbinama, nedrįsti spyriotis. Nors ir kaip man tai atrodė kvaila čia, už tūkstančio mylių nuo gyvenamųjų vietovių ir per plauką nuo mirties, išsiėmiau iš kišenės popieriaus lapą ir automatinį plunksnakotį.

当一种神秘的东西把你镇住的时候，你是不敢不听从它的支配的，在这旷无人烟的沙漠上，面临死亡的危险的情况下，尽管这样的举动使我感到十分荒诞，我还是掏出了一张纸和一支钢笔。

Bet staiga prisiminęs, kad mokykloje man daugiausia teko mokytis geografijos, istorijos, aritmetikos ir gramatikos, mažyliui atsikirtau (net piktokai), kad nemoku piešti. Jis atsakė:

这时我却又记起，我只学过地理、历史、算术和语法，就有点不大高兴地对小家伙说我不会画画。他回答我说：

— Nesvarbu. Nupiešk man avelę.

“没有关系，给我画一只羊吧！”

Kadangi niekad nebuvau piešęs jokios avelės, nupiešiau jam vieną iš dviejų piešinėlių, kurie man išeidavo: smauglį iš išorės. Ir labai nustebau, kai mažylis sušuko:

因为我从来没有画过羊，我就给他重画我所仅仅会画的两副画中的那副闭着肚皮的巨蟒。

— Ne! Ne! Nenoriu dramblio smauglyje! Smauglys labai pavojingas, o dramblys labai gremėzdiškas. Ten, kur aš gyvenu, viskas labai maža. Aš noriu avelės. Nupiešk man avelę.

“不，不！我不要蟒蛇，它肚子里还有一头象。”
我听了他的话，简直目瞪口呆。他接着说：“巨蟒这东西太危险，大象又太占地方。我住的地方非常小，我需要一只羊。给我画一只羊吧。”

Ir aš nupiešiau.

我就给他画了。

Mažylis atidžiai pažiūrėjo, paskui tarė:

他专心地看着，随后又说：

— Ne! Šita jau labai serga. Nupiešk kitą.

“我不要，这只羊已经病得很重了。给我重新画一只。”

Ir aš nupiešiau.

我又画了起来。

Mano bičiulis švelniai ir atlaidžiai nusišypsojo.

我的这位朋友天真可爱地笑了，并且客气地拒绝道：

— Argi tu nematai, kad čia ne avelė, o avinas? Ji su ragais.

“你看，你画的不是小羊，是头公羊，还有犄角呢。”

Tad aš dar sykį perpiešiau savo piešinį.

于是我又重新画了一张。

Bet jis atmetė jį kaip ir ankstesnius.

这副画同前几副一样又被拒绝了。

— Šita per sena. Aš noriu tokios avelės, kuri ilgai gyventų.

“这一只太老了。我想要一只能活得长的羊。”

Tada, praradęs kantrybę — mat norėjau kuo greičiau pradėti ardyti variklį, — pakeverzojau štai tokį piešinį.

我不耐烦了。因为我急于要检修发动机，于是就草草画了这张画。

Ir pareiškiau:

并且匆匆地对他说道：

— Tai dėžė. Avelė, kurios tu nori, viduj.

“这是一只箱子，你要的羊就在里面。”

Tačiau labai nustebau pamatęs, kad staiga mano jaunojo teisėjo veidas nušvito:

这时我十分惊奇地看到我的这位小评判员喜笑颜开。他说：

— Kaip tik tokios aš ir norėjau! Kaip manai, ar ši avelė ėda daug žolės?

“这正是我想要的，……你说这只羊需要很多草吗？”

— Kodėl klausi?

“为什么问这个呢？”

— Nes ten, kur aš gyvenu, viskas labai maža…

“因为我那里地方非常小……”

— Žinoma, jai užteks. Aš tau padovanojau labai mažą avelę.

“我给你画的是一只很小的小羊，地方小也够喂养它的。”

Jis pasilenkė prie piešinio:
— Ne tokią jau mažą… Žiūrėk! Ji užmigo…

他把脑袋靠近这张画。
“并不象你说的那么小……瞧！它睡着了……”

Taip aš susipažinau su mažuoju princu.

就这样，我认识了小王子。

III

III

Labai ilgai nesupratau, iš kur jis atsirado. Mažasis princas mane apibėrė klausimais, bet manųjų, regis, negirdėjo.

我费了好长时间才弄清楚他是从哪里来的。小王子向我提出了很多问题，可是，对我提出的问题，他好象压根没有听见似的。

Viską pamažu sužinojau tik iš netyčia ištartų jo žodžių. Sakykim, pirmą kartą pamatęs mano lėktuvą (lėktuvo aš nepiešiu, man tai būtų pernelyg sunku), jis paklausė:

他无意中吐露的一些话逐渐使我搞清了他的来历。例如，当他第一次瞅见我的飞机时（我就不画出我的飞机了，因为这种图画对我来说太复杂），他问我道：

— Koks čia daiktas?

“这是个啥玩艺？”

— Tai ne daiktas. Jis skrenda. Čia lėktuvas. Mano lėktuvas.

“这不是‘玩艺儿’。它能飞。这是飞机。是我的飞机。”

Ir išdidžiai jam pareiškiau, kad moku skraidyti. Tada jis sušuko:

我当时很骄傲地告诉他我能飞。于是他惊奇地说道：

— Kaip? Tu nukritai iš dangaus?

“怎么？你是从天上掉下来的？”

— Taip, — kukliai atsakiau.

“是的”。我谦逊地答道。

— Ak, kaip keista!..

“啊？这真滑稽。”

Ir mažasis princas taip skambiai nusikvatojo, kad labai susierzinau: aš noriu, jog į mano nelaimes būtų žiūrima rimtai. Paskui jis pridūrė:

此时小王子发出一阵清脆的笑声。这使我很不高兴。我要求别人严肃地对待我的不幸。然后，他又说道：

— Vadinasi, tu irgi nusileidai iš dangaus? Iš kokios planetos?

“那么，你也是从天上来的了！你是哪个星球上的？”

Tada man nušvito jo pasirodymo čia paslaptis, ir aš staiga paklausiau:

即刻，对于他是从哪里来的这个秘密我隐约发现到了一点线索；于是，我就突然问道：

— Tai tu čia atkeliavai iš kitos planetos?

“你是从另一个星球上来的吗？”

Bet jis neatsakė. Tik tyliai linguodamas galvą žiūrėjo į mano lėktuvą:

可是他不回答我的问题。他一面看着我的飞机，一面微微地点点头，接着说道：

— Aišku, tokiu daiktu tu negalėjai atskristi iš labai toli…

“可不是么，乘坐这玩艺儿，你不可能是从很远的地方来的……”

Jis ilgai kažką galvojo. Paskui išsiėmė iš kišenės mano avelę ir susimąstęs ėmė apžiūrinėti savo lobį.

说到这里，他就长时间地陷入沉思之中。然后，从口袋里掏出了我画的小羊，看着他的宝贝入了神。

Galite įsivaizduoti, kokį smalsumą jis man sužadino puse lūpų prasitardamas apie „kitas planetas“. Todėl pamėginau sužinoti daugiau.

你们可以想见这种关于“别的星球”的若明若暗的话语使我心里多么好奇。因此我竭力地想知道其中更多的奥秘。

— Iš kur tu atsiradai, mažyli? Kur tavo namai? Kur tu nori nusinešti mano avelę?

“你是从哪里来的，我的小家伙？你的家在什么地方？你要把我的小羊带到哪里去？”

Ilgokai galvojęs, jis atsakė:

他沉思了一会，然后回答我说：

— Labai gerai, kad davei man dėžę: naktimis tai bus jos namelis.

“好在有你给我的那只箱子，夜晚可以给小羊当房子用。”

— Žinoma. Ir jei būsi geras, duosiu tau ir virvutę, kad dieną galėtum ją pririšti. Ir kuoliuką.

“那当然。如果你听话的话，我再给你画一根绳子，白天可以栓住它。再加上一根扦杆。”

Bet mano pasiūlymas mažąjį princą, regis, pribloškė.

我的建议看来有点使小王子反感。

— Pririšti? Kokia keista mintis!

“栓住它，多么奇怪的主意。”

— Bet jeigu jos nepririši, ji nueis nežinia kur ir pasiklys.

“如果你不栓住它，它就到处跑，那么它会跑丢的。”

Mano bičiulis vėl nusikvatojo:

我的这位朋友又笑出了声：

— Kurgi ji, tavo manymu, gali eiti?

“你想要它跑到哪里去呀？”

— Bet kur. Tiesiai, kur veda akys…

“不管什么地方。它一直往前跑……”

Tada mažasis princas rimtai pareiškė:

这时，小王子郑重其事地说：

— Tai nieko, ten, kur aš gyvenu, labai maža vietos.

“这没有什么关系，我那里很小很小。”

Ir, regis, truputį nuliūdęs pridūrė:

接着，他略带伤感地又补充了一句：

— Eidamas tiesiai, labai toli nenueisi…

“一直朝前走，也不会走出多远……”