— Vadinasi, jos mano, nes aš pirmas pagalvojau apie jas.

“那么，它们就是我的，因为是我第一个想到了这件事情的。”

— Ir to užtenka?

“这就行了吗？”

— Žinoma. Kai randi deimantą, kuris niekam nepriklauso, — jis tavo. Kai atrandi salą, kuri niekam nepriklauso, — ji tavo. Kai tau pirmam kyla kokia nors idėja, tu ją užpatentuoji, ir ji tavo. O aš turiu žvaigždes, nes niekam prieš mane nebuvo šovusi mintis jas turėti.

“那当然。如果你发现了一颗没有主人的钻石，那么这颗钻石就是属于你的。当你发现一个岛是没有主的，那么这个岛就是你的。当你首先想出了一个办法，你就去领一个专利证，这个办法就是属于你的。既然在我之前不曾有任何人想到要占有这些星星，那我就占有这些星星。”

— Čia tai jau teisybė, — sutiko mažasis princas. — Ir ką tu su jomis veiki?

“这倒也是。可是你用它们来干什么？”小王子说。

— Valdau. Skaičiuoju ir perskaičiuoju jas, — paaiškino verslininkas. — Tai nelengva. Bet aš rimtas žmogus!

“我经营管理这些星星。我一遍又一遍地计算它们的数目。这是一件困难的事。但我是一个严肃认真的人！”

Mažasis princas dar nebuvo patenkintas.

小王子仍然还不满足，他说：

— Jei aš turiu šaliką, galiu apsivynioti juo kaklą ir pasiimti kur noriu. Jei turiu gėlę, galiu ją nuskinti ir nusinešti. Bet tu negali nusiskinti žvaigždžių!

“对我来说，如果我有一条围巾，我可以用它来围着我的脖子，并且能带走它。我有一朵花的话，我就可以摘下我的花，并且把它带走。可你却不能摘下这些星星呀！”

— Ne, bet galiu jas padėti į banką.

“我不能摘，但我可以把它们存在银行里。”

— O ką tai reiškia?

“这是什么意思呢？”

— Tai reiškia, kad aš parašau popieriuje, kiek turiu žvaigždžių. Tada tą popierių padedu į stalčių ir užrakinu.

“这就是说，我把星星的数目写在一片小纸头上，然后把这片纸头锁在一个抽屉里。”

— Ir viskas?

“这就算完事了吗？”

— Bet to užtenka!

“这样就行了。”

„Įdomu, — pagalvojo mažasis princas. — Gana poetiška. Bet nelabai rimta“.

小王子想道：“真好玩。这倒蛮有诗意，可是，并不算是了不起的正经事。”

Mažasis princas apie rimtus dalykus turėjo savo nuomonę, kuri labai skyrėsi nuo suaugusiųjų nuomonės.

关于什么是正经事，小王子的看法与大人们的看法非常不同。

— Aš turiu gėlę, — tarė jis, — ir kasdien ją laistau. Aš turiu tris ugnikalnius, kuriuos valau kiekvieną savaitę. Taip pat išvalau ir užgesusį ugnikalnį. Juk niekad nežinai, kas gali atsitikti. Mano ugnikalniams ir gėlei naudinga, kad aš juos turiu. O žvaigždėms iš tavęs jokios naudos…

他接着又说：“我有一朵花，我每天都给她浇水。我还有三座火山，我每星期把它们全都打扫一遍。连死火山也打扫。谁知道它会不会再复活。我拥有火山和花，这对我的火山有益处，对我的花也有益处。但是你对星星并没有用处……”

Verslininkas prasižiojo, bet neturėjo ką atsakyti, ir mažasis princas jį paliko.

实业家张口结舌无言以对。于是小王子就走了。

„Tie suaugusieji tikrai labai savotiški“, — tyliai mąstė jis, keliaudamas savo keliu.

在旅途中，小王子只是自言自语地说了一句：“这些大人们真是奇怪极了。”

XIV

XIV

Penktoji planeta buvo labai įdomi, nes visų mažiausia. Joje užteko vietos tik žibintui ir žibintininkui.

第五颗行星非常奇怪，是这些星星中最小的一颗。行星上刚好能容得下一盏路灯和一个点路灯的人。

Mažasis princas niekaip neįstengė suprasti, kam reikalingas žibintas ir žibintininkas kažkur danguje, planetoje, kurioje nėra nei namų, nei gyventojų.

小王子怎么也解释不通：这个坐落在天空某一角落，既没有房屋又没有居民的行星上，要一盏路灯和一个点灯的人做什么用。
但他自己猜想：

Tačiau jis tyliai pagalvojo: „Galbūt šis žmogus juokingas, bet ne toks juokingas kaip karalius, garbėtroška, verslininkas ir girtuoklis. Jo darbas bent jau turi prasmę. Kai jis uždega savo žibintą, tarsi gimsta dar viena žvaigždė ar gėlė. O kai žibintą užgesina, tą žvaigždę ar gėlę užmigdo. Jo darbas labai gražus. Ir tikrai naudingas, nes gražus“.

“可能这个人思想不正常。但他比起国王，比起那个爱虚荣的人，那个实业家和酒鬼，却要好些。至少他的工作还有点意义。当他点着了他的路灯时，就象他增添了一颗星星，或是一朵花。当他熄灭了路灯时，就象让星星或花朵睡着了似的。这差事真美妙，就是真正有用的了。”

Nusileidęs ant šios planetos, jis pagarbiai pasisveikino su žibintininku:

小王子一到了这个行星上，就很尊敬地向点路灯的人打招呼：

— Laba diena. Kodėl tu dabar užgesinai savo žibintą?

“早上好。——你刚才为什么把路灯灭了呢？”

— Toks nurodymas, — atsakė žibintininkas. — Labas rytas.

“早上好。——这是命令。”点灯的回答道。

— O kas yra įsakymas?

“命令是什么？”

— Įsakymas gesinti žibintą. Labas vakaras.

“就是熄掉我的路灯。——晚上好。”

Ir vėl uždegė žibintą.

于是他又点燃了路灯。

— Kodėl tu jį vėl uždegei?

“那么为什么你又把它点着了呢？”

— Toks įsakymas, — atsakė žibintininkas.

“这是命令。”点灯的人回答道。

— Nieko nesuprantu, — tarė mažasis princas.

“我不明白。”小王子说。

— Nėra čia ko suprasti, — pasakė žibintininkas. — Įsakymas yra įsakymas. Labas rytas.

“没什么要明白的。命令就是命令。”点灯的回答说。“早上好。”

Ir vėl užgesino žibintą.

于是他又熄灭了路灯。

Paskui raudona languota nosine nusišluostė prakaitą nuo kaktos.

然后他拿一块有红方格子的手绢擦着额头。

— Mano darbas siaubingas. Kadaise jis turėjo prasmę. Gesindavau žibintą ryte ir uždegdavau vakare. Dalį dienos ilsėdavausi, o dalį nakties miegodavau…

“我干的是一种可怕的职业。以前还说得过去，早上熄灯，晚上点灯，剩下时间，白天我就休息，夜晚我就睡觉……”

— O paskui nurodymas pasikeitė?

“那么，后来命令改变了，是吗？”

— Nurodymas nepasikeitė, — tarė žibintininkas. — Ir tai tragedija! Metai po metų planeta sukasi vis greičiau ir greičiau, o nurodymas nepasikeitė!

点灯的人说：“命令没有改，惨就惨在这里了！这颗行星一年比一年转得更快，而命令却没有改。”

— Na ir kas? — paklausė mažasis princas.

“结果呢？”小王子问。

— Ogi tas, kad ji dabar apsisuka per minutę ir aš nebeturiu nė sekundės poilsio. Uždegu ir užgesinu jį kartą per minutę!

“结果现在每分钟转一圈，我连一秒钟的休息时间都没有了。每分钟我就要点一次灯，熄一次灯！”

— Kaip juokinga! Tavo planetoje diena trunka tik vieną minutę!

“真有趣，你这里每天只有一分钟长？”

— Visai nejuokinga, — pasakė žibintininkas. — Mudu jau kalbamės visą mėnesį.

“一点趣味也没有，”点灯的说，“我们俩在一块说话就已经有一个月的时间了。”

— Mėnesį?

“一个月？”

— Taip. Trisdešimt minučių. Trisdešimt dienų! Labas vakaras.

“对。三十分钟。三十天！——晚上好。”

Ir jis vėl uždegė žibintą.

于是他又点着了了他的路灯。

Mažasis princas pažvelgė į žibintininką, ir jam patiko tas žmogus, ištikimai vykdantis nurodymą.

小王子瞅着他，他喜欢这个点灯人如此忠守命令。

Jis prisiminė, kaip kadaise pats perkėlinėjo kėdę iš vienos vietos į kitą, kad tik galėtų pamatyti saulėlydį. Ir jis panoro padėti draugui.

这时，他想起了他自己从前挪动椅子寻找日落的事。他很想帮助他的这位朋友。

— Klausyk… aš žinau, kaip galėtum ilsėtis kada tik nori…

“告诉你，我知道一种能使你休息的办法，你要什么时候休息都可以。”

— Aš visada noriu ilsėtis, — atsakė žibintininkas.

“我老是想休息。”点灯人说。

Mat žmogus gali būti sykiu ir ištikimas, ir tingus.

因为，一个人可以同时是忠实的，又是懒惰的。

Mažasis princas kalbėjo toliau:
— Tavo planeta tokia mažuliukė, kad gali ją apeiti trimis žingsniais. Tau tereikia eiti ganėtinai lėtai, kad visąlaik liktum saulėje. Kai užsimanysi pailsėti, eisi, eisi… ir diena truks tiek laiko, kiek panorėsi.

小王子接着说：
“你的这颗行星这样小，你三步就可以绕它一圈。你只要慢慢地走，就可以一直在太阳的照耀下，你想休息的时候，你就这样走……那么，你要白天又多长它就有多长。”

— Na, iš to man menka nauda, — tarė žibintininkas. — Gyvenime aš labiausiai mėgstu miegoti.

“这办法帮不了我多打忙，生活中我喜欢的就是睡觉。”点灯人说。

— Tada tavo reikalai nekokie, — tarė mažasis princas.

“真不走运。”小王子说。

— Nekokie, — pritarė jam žibintininkas. — Labas rytas.

“真不走运。”点灯人说。“早上好。”

Ir užgesino žibintą.

于是他又熄灭了路灯。

„Šį žmogų, — keliaudamas toliau pagalvojo mažasis princas, — niekintų visi kiti — ir karalius, ir garbėtroška, ir girtuoklis, ir verslininkas. Ir vis dėlto jis vienintelis neatrodo man juokingas. Gal todėl, kad jam rūpi ne tik jis pats“.

小王子在他继续往前旅行的途中，自言自语地说道：
“这个人一定会被其他那些人，国王呀，爱虚荣的呀，酒鬼呀，实业家呀，所瞧不起。可是唯有他不使我感到荒唐可笑。这可能是因为他所关心的是别的事，而不是他自己。”

Jis apgailestaudamas atsiduso ir vėl pagalvojo:

他惋惜地叹了口气，

„Šis žmogus vienintelis, su kuriuo aš norėčiau draugauti. Bet jo planeta tikrai per maža. Dviem joje nėra vietos“.

并且又对自己说道：“本来这是我唯一可以和他交成朋友的人。可是他的星球确实太小了，住不下两个人……”

Mažasis princas nedrįso prisipažinti, kad jam gaila palikti šią palaimintą planetą dar ir todėl, jog per parą joje gali pamatyti tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt saulėlydžių!

小王子没有勇气承认的是：他留恋这颗令人赞美的星星，特别是因为在那里每二十四小时就有一千四百四十次日落！

XV

XV

Šeštoji planeta buvo dešimt kartų didesnė. Joje gyveno senas ponas, kuris rašė labai storas knygas.

第六颗行星则要大十倍。上面住着一位老先生，他在写作大部头的书。

— Žiūrėk! Štai ir tyrinėtojas! — sušuko jis, pamatęs mažąjį princą.

“瞧！来了一位探险家。”老先生看到小王子时，叫了起来。

Mažasis princas atsisėdo ant stalo norėdamas kiek atsipūsti. Juk jis taip ilgai keliavo!

小王子在桌旁坐下，有点气喘吁吁。他跑了多少路啊！

— Iš kur tu? — paklausė jo senasis ponas.

“你从哪里来的呀？”老先生问小王子。

— Kokia čia stora knyga? — pasidomėjo mažasis princas. — Ką jūs čia veikiate?

“这一大本是什么书？你在这里干什么？”小王子问道。

— Aš geografas, — atsakė senasis ponas.

“我是地理学家。”老先生答道。

— O kas yra geografas?

“什么是地理学家？”

— Mokslininkas, žinantis, kur yra jūros, upės, miestai, kalnai ir dykumos.

“地理学家，就是一种学者，他知道哪里有海洋，哪里有江河、城市、山脉、沙漠。”

— Labai įdomu, — tarė mažasis princas. — Štai pagaliau tikra profesija!

“这倒挺有意思。”小王子说。“这才是一种真正的行当。”

Ir jis greitai žvilgsniu apmetė geografo planetą. Tokios didingos planetos dar niekad nebuvo matęs.

他朝四周围看了看这位地理学家的星球。他还从来没有见过一颗如此壮观的行星。

— Jūsų planeta labai graži. Ar joje yra vandenynų?

“您的星球真美呀。上面有海洋吗？”

— Šito aš nežinau, — atsakė geografas.

“这我没法知道。”地理学家说。

— Ak… — Mažasis princas jautėsi nusivylęs. — O kalnų?

“啊！”小王子大失所望。“那么，山脉呢？”

— Šito aš nežinau, — atsakė geografas.

“这，我没法知道。”地理学家说。

— O miestų, upių ir dykumų?

“那么，有城市、河流、沙漠吗？”

— Šito aš irgi nežinau, — tarė geografas.

“这，我也没法知道。”地理学家说。

— Bet juk jūs geografas!

“可您还是地理学家呢！”

— Teisybė, — patvirtino senasis geografas. — Aš esu geografas, bet ne tyrinėtojas. Savo planetoje aš visiškai neturiu tyrinėtojų. Ne geografo uždavinys skaičiuoti miestus, upes, kalnus, jūras, vandenynus ir dykumas.

“一点不错，”地理学家说，“但是我不是探察家。我手下一个探察家都没有。地理学家是不去计算城市、河流、山脉、海洋、沙漠的。

Geografas — pernelyg svarbus asmuo, jam nėra kada bastytis. Jis niekad neišeina iš savo kabineto. Bet priima tyrinėtojus ir užrašo jų prisiminimus. Ir jeigu bent vieno tyrinėtojo prisiminimai jam pasirodo įdomūs, geografas liepia surinkti informaciją apie tyrinėtojo moralę.

地理学家很重要，不能到处跑。他不能离开他的办公室。但他可以在办公室里接见探察家。他询问探察家，把他们的回忆记录下来。如果他认为其中有个探察家的回忆是有意思的，那么地理学家就对这个探察家的品德做一番调查。”

— Kodėl?

“这是为什么呢？”

— Jeigu tyrinėtojas imtų meluoti, geografijos vadovėliuose viską neatitaisomai supainiotų. Jeigu tyrinėtojas per daug išgertų — irgi būtų blogai.

“因为一个说假话的探察家会给地理书带来灾难性的后果。同样，一个太爱喝酒的探察家也是如此。”

— Kodėl? — paklausė mažasis princas.

“这又是为什么？”小王子说。

— Dėl to, kad girtuokliams dvejinasi akyse. Girtas geografas vietoje vieno kalno visur pažymėtų du.

“因为喝醉了酒的人把一个看成两个，那么，地理学家就会把只有一座山的地方写成两座山。”

— Pažįstu vieną žmogų, — tarė mažasis princas, — kuris būtų blogas tyrinėtojas.

“我认识一个人，他要是搞探察的话，就很可能是个不好的探察员。”小王子说。

— Galimas daiktas. Kai paaiškėja, kad tyrinėtojas — padorus žmogus, tada surenkama informacija apie jo atradimą.

“这是可能的。因此，如果探察家的品德不错，就对他的发现进行调查。”

— Kas nors vyksta jo patikrinti?

“去看一看吗？”

— Ne. Tai pernelyg sudėtinga. Bet iš tyrinėtojo pareikalaujama įrodymų. Jeigu jis, pavyzdžiui, atrado didelį kalną, tegu atneša nuo jo didelių akmenų.

“不。那太复杂了。但是要求探察家提出证据来。例如，假使他发现了一座大山，就要求他带来一些大石头。”

Staiga geografas susijaudino.

地理学家忽然忙乱起来。

— Bet tu irgi atkeliavai iš toli! Tu irgi tyrinėtojas! Papasakok man apie savo planetą!

“正好，你是从老远来的么！你是个探察家！你来给我介绍一下你的星球吧！”

Geografas atsivertė įrašų žurnalą ir pasismailino pieštuką. Tyrinėtojų pasakojimai pirmiausia užra65 šomi pieštuku. Informacija perrašoma rašalu tik tada, kai tyrinėtojas pateikia įrodymus.

于是，已经打开登记簿的地理学家，削起他的铅笔来。他首先是用铅笔记下探察家的叙述，等到探察家提出了证据以后再用墨水笔记下来。

— Na? — paklausė geografas.

“怎么样？”地理学家询问道。

— Na, ten, kur aš gyvenu, — pradėjo mažasis princas, — nelabai įdomu, nes viskas maža. Turiu tris ugnikalnius. Du veikiančius ir vieną užgesusį. Bet ką gali žinoti.

“啊！我那里，”小王子说道，“没有多大意思，那儿很小。我有三座火山，两座是活的，一座是熄灭了的。但是也很难说。”

— Ką gali žinoti, — pritarė geografas.

“很难说。”地理学家说道。

— Ir dar turiu gėlę.

“我还有一朵花。”

— Gėlių mes neįrašome, — tarė geografas.

“我们是不记载花卉的。”地理学家说。

— Kodėl? Juk jos visų gražiausios!

“这是为什么？花是最美丽的东西。”

— Dėl to, kad gėlės efemeriškos.

“因为花卉是短暂的。”

— Ką reiškia „efemeriškos“?

“什么叫短暂？”

— Geografijos knygos — pačios rimčiausios knygos pasaulyje, — paaiškino geografas. — Jos niekad nepasensta. Kalnas labai retai keičia savo vietą. O vandenynas labai retai išdžiūsta. Mes aprašome amžinus dalykus.

“地理学书籍是所有书中最严肃的书。”地理学家说道，“这类书是从不会过时的。很少会发生一座山变换了位置，很少会出现一个海洋干涸的现象。我们要写永恒的东西。”

— Bet užgesęs ugnikalnis gali pabusti, — pertraukė jį mažasis princas. — O ką reiškia „efemeriškas“?

“但是熄灭的火山也可能会再复苏的。”小王子打断了地理学家。“什么叫短暂？”