IV

IV

Taip aš išgirdau dar vieną labai svarbų dalyką: jo gimtoji planeta neką didesnė už namą!

我还了解到另一件重要的事，就是他老家所在的那个星球比一座房子大不了多少。

Beje, tai mane nelabai nustebino. Gerai žinojau, kad be tokių didelių planetų kaip Žemė, Jupiteris, Marsas, Venera, kurios turi vardus, yra šimtai kitų, bet jos tokios mažiuliukės, kad jas net sunku pamatyti pro teleskopą.

这倒并没有使我感到太奇怪。我知道除地球、木星、火星、金星这几个有名称的大行星以外，还有成百个别的星球，它们有的小得很，就是用望远镜也很难看见。

Kai astronomas atranda tokią planetą, jis suteikia jai ne vardą, o numerį. Sakykim, pavadina ją „asteroidu 325“.

当一个天文学者发现了其中一个星星，他就给它编上一个号码，例如把它称作“325小行星”。

Turiu rimtų priežasčių manyti, kad mažasis princas atskrido iš planetos, kuri vadinasi asteroidas B 612.

我有重要的根据认为小王子所来自的那个星球是小行星B612。

Tą asteroidą tik kartą, 1909 metais, pro teleskopą pastebėjo vienas turkas astronomas.

这颗小行星仅仅在1909年被一个土耳其天文学家用望远镜看见过一次。

Tada tas astronomas apie savo atradimą iškilmingai papasakojo viename tarptautiniame astronomų suvažiavime. Tačiau jis vilkėjo turkiškais drabužiais ir niekas juo nepatikėjo. Tokie jau tie suaugusieji.

当时他曾经在一次国际天文学家代表大会上对他的发现作了重要的论证。但由于他所穿衣服的缘故，那时没有人相信他。那些大人们就是这样。

Laimė, dėl to asteroido B 612 reputacijos turkų diktatorius, grasindamas mirties bausme, liepė visiems savo valdiniams rengtis europietiškai.

幸好，土耳其的一个独裁者，为了小行星B612的声誉，迫使他的人民都要穿欧式服装，否则就处以死刑。

1920 metais astronomas, labai elegantiškai apsitaisęs, vėl padarė pranešimą. Ir šįkart visus įtikino.

1920年，这位天文学家穿了一身非常漂亮的服装，重新作了一次论证。这一次所有的人都同意他的看法。

Taip smulkiai jums papasakojau apie asteroidą B 612 ir net pasakiau jo numerį tik dėl suaugusiųjų. Suaugusieji mėgsta skaičius.

我给你们讲关于小行星B612的这些细节，并且告诉你们它的编号，这是由于这些大人的缘故。这些大人们就爱数目字。

Kai jiems kalbi apie savo naująjį bičiulį, jie niekad neklausinėja svarbiausių dalykų. Niekad neklausia: „Koks jo balsas? Kokius žaidimus jis mėgsta? Ar jis kolekcionuoja drugelius?“

当你对大人们讲起你的一个新朋友时，他们从来不向你提出实质性的问题。他们从来不讲：“他说话声音如何啊？他喜爱什么样的游戏啊？他是否收集蝴蝶标本呀？”

Jie klausia: „Kiek jam metų? Kiek jis turi brolių? Kiek sveria? Kiek uždirba jo tėvas?“ Ir tik tada tariasi tą bičiulį pažinę.

他们却问你：“他多大年纪呀？弟兄几个呀？体重多少呀？他父亲挣多少钱呀？”他们以为这样才算了解朋友。

Jeigu sakai suaugusiems žmonėms: „Aš mačiau gražų rausvų plytų namą su snapučiais ant palangių ir balandžiais ant stogo…“, jie niekaip negali įsivaizduoti to namo. Jiems reikia pasakyti: „Aš mačiau namą už šimtą tūkstančių frankų“. Tada jie sušunka: „Ak, koks jis gražus!“

如果你对大人们说：“我看到一幢用玫瑰色的砖盖成的漂亮的房子，它的窗户上有天竺葵，屋顶上还有鸽子……”他们怎么也想象不出这种房子有多么好。必须对他们说：“我看见了一幢价值十万法郎的房子。”那么他们就惊叫道：“多么漂亮的房子啊！”

Tad jeigu jiems pasakysi: „Mažasis princas iš tikrųjų buvo, nes jis atrodė žavus, juokėsi ir norėjo avelės, o jei žmogus nori avelės, vadinasi, jis yra“, jie gūžtelės pečiais ir palaikys tave vaiku!

要是你对他们说：“小王子存在的证据就是他非常漂亮，他笑着，想要一只羊。他想要一只小羊，这就证明他的存在。”他们一定会耸耸肩膀，把你当作孩子看待！

Tačiau jeigu jiems pasakysi: „Jis atsirado iš planetos, kuri vadinasi asteroidas B 612“, jie patikės ir daugiau neįkyrės tau savo klausimais. Jie jau tokie. Ir nereikia ant jų pykti. Vaikai turi būti labai atlaidūs suaugusiems žmonėms.

但是，如果你对他们说：“小王子来自的星球就是小行星B612”，那么他们就十分信服，他们就不会提出一大堆问题来和你纠缠。他们就是这样的。小孩子们对大人们应该宽厚些，不要埋怨他们。

Tačiau, žinoma, mus, kurie suprantame, kas yra gyvenimas, ima juokas iš tų skaičių! Būčiau mieliau pradėjęs šį pasakojimą kaip stebuklinę pasaką. Būčiau mieliau pradėjęs taip:

当然，对我们懂得生活的人来说，我们才不在乎那些编号呢！我真愿意象讲神话那样来开始这个故事，我真想这样说：

„Kartą buvo mažasis princas, kuris gyveno mažoje planetoje, neką didesnėje už jį patį, ir jam reikėjo draugo…“ Tiems, kurie supranta, kas yra gyvenimas, tai būtų atrodę panašiau į tiesą.

“从前呀，有一个小王子，他住在一个和他身体差不多大的星球上，他希望有一个朋友……”对懂得生活的人来说，这样说就显得真实。

Mat aš nenoriu, kad mano knyga būtų skaitoma nerimtai. Man taip liūdna pasakoti šiuos prisiminimus! Nuo to laiko, kai mano bičiulis dingo su savo avele, prabėgo jau šešeri metai. Ir aš mėginu papasakoti apie jį tik todėl, kad jo nepamirščiau.

我可不喜欢人们轻率地读我的书。我在讲述这些往事时心情是很难过的。我的朋友带着他的小羊已经离去六年了。我之所以在这里尽力把他描写出来，就是为了不要忘记他。

Skaudu pamiršti draugą. Juk ne visiems žmonėms teko laimė turėti draugą. Be to, aš galiu tapti kaip tie suaugėliai, kuriems rūpi tik skaičiai.

忘记一个朋友，这太叫人悲伤了。并不是所有的人都有过一个朋友。再说，我也可能变成那些大人那样，只对数字感兴趣。

Todėl ir nusipirkau dėžutę dažų ir pieštukų. Sunku pradėti piešti mano amžiuje, juoba kad nieko daugiau nesu piešęs, tik smauglį iš vidaus ir iš išorės, kai man buvo šešeri!

也正是为了这个缘故，我买了一盒颜料和一些铅笔。象我这样年纪的人，而且除了六岁时画过闭着肚皮的和开着肚皮的巨蟒外，别的什么也没有尝试过，现在，重新再来画画，真费劲啊！

Žinoma, aš stengsiuosi, kad mano piešiniai išeitų kiek įmanoma tikroviškesni. Bet nesu visiškai tikras, jog man pavyks. Vienas piešinys išeina gerai, o kitas — į nieką nepanašus.

当然，我一定要把这些画尽量地画得逼真，但我自己也没有把握。一张画得还可以，另一张就不象了。

Kartais suklystu ir dėl ūgio. Štai čia mažasis princas per didelis. O čia — per mažas. Suabejoju ir dėl jo drabužių spalvos. Tada bandau piešti ir šiaip, ir anaip, kaip išeina.

还有身材大小，我画得有点不准确。在这个地方小王子画得太大了些，另一个地方又画得太小了些。对他衣服的颜色我也拿不准。于是我就摸索着这么试试那么改改，画个大概齐。

Tikriausiai galiu suklysti ir dėl kai kurių svarbesnių smulkmenų. Bet jūs turėsite man atleisti. Mano bičiulis man niekad nieko neaiškindavo. Gal manė, kad aš panašus į jį. Bet aš, deja, nesugebu matyti avelių kiaurai dėžės sienų. Gal jau esu truputį panašus į suaugusius žmones. Matyt, pasenau.

我很可能在某些重要的细节上画错了。这就得请大家原谅我了。因为我的这个朋友，从来也不加说明解释。他认为我同他一样。可是，很遗憾，我却不能透过盒子看见小羊。我大概有点和大人们差不多。我一定是变老了。

V

V

Kasdien vis ką nors sužinodavau apie jo planetą, apie tai, kaip jis išvyko iš jos ir kaip keliavo. Tai išplaukdavo po truputėlį iš jo apmąstymų. Taip trečią dieną išgirdau tragišką istoriją apie baobabus.

每天我都了解到一些关于小王子的星球，他的出走和旅行等事情。这些都是偶然从各种反应中慢慢得到的。就这样，第三天我就了解到关于猴面包树的悲剧。

Ir šįkart man padėjo avelė. Tarsi rimtų abejonių apniktas, mažasis princas staiga manęs paklausė:

这一次又是因为羊的事情，突然小王子好象是非常担心地问我道：

— Sakyk, ar tiesa, kad avelės ėda krūmus?

“羊吃小灌木，这是真的吗？”

— Taip, tiesa.

“是的，是真的。”

— O! Tada aš patenkintas!

“啊，我真高兴。”

Nesupratau, kodėl jam taip svarbu, kad avelės ėda krūmus. Bet mažasis princas pridūrė:

我不明白羊吃小灌木这件事为什么如此重要。可小王子又说道：

— Vadinasi, jos ėda ir baobabus?

“因此，它们也吃猴面包树罗？”

Paaiškinau mažajam princui, kad baobabai — ne krūmai, o didžiuliai medžiai, didumo sulig bažnyčia, ir net jeigu jis atsivestų visą bandą dramblių, jie neįstengtų sušlamšti net vieno baobabo.

我对小王子说，猴面包树可不是小灌木，而是象教堂那么大的大树；即便是带回一群大象，也啃不了一棵猴面包树。

Išgirdęs apie dramblių bandą, mažasis princas nusijuokė:

一群大象这种想法使小王子发笑：

— Reikėtų juos sustatyti vieną ant kito…

“那可得把这些大象一只叠一只地垒起来。”

Bet paskui labai protingai pridūrė:

他很有见识地说：

— Prieš užaugdami dideli baobabai pirmiausia būna maži.

“猴面包树在长大之前，开始也是小小的。”

— Teisybė. Bet kodėl tu nori, kad tavo avelės nuėstų tuos mažus baobabus?

“不错。可是为什么你想叫你的羊去吃小猴面包树呢？”

Jis sušuko:
— Nejau nesupranti! — tarsi viskas būtų savaime aišku.

他回答我道：“唉！这还用说！”似乎这是不言而喻的。

Ir aš turėjau pasukti galvą, kad įminčiau šią mįslę.

可是我自己要费很大的心劲才能弄懂这个问题。

Pasirodo, mažojo princo planetoje, kaip ir bet kurioje kitoje planetoje, augo gerosios žolės ir piktžolės. Gerosios sėklos išaugina gerąsias žoles, o blogosios — piktžoles.

原来，在小王子的星球上就象其他所有星球上一样，有好草和坏草；因此，也就有益草的草籽和毒草的草籽。

Tačiau sėklos nematomos. Jos miega žemės gelmėse, kol kuriai iš jų staiga šauna į galvą pabusti. Tada ji pasirąžo ir nedrąsiai pradeda stumti saulės link žavų nekaltą daigelį.

可是草籽是看不见的。它们沉睡在泥土里，直到其中的一粒忽然想要苏醒过来……于是它就伸展开身子，开始腼腆地朝着太阳长出一棵秀丽可爱的小嫩苗。

Jeigu tas daigelis ridikėlio ar rožės, jam leidžiama augti, kaip jis nori. Bet jei piktžolės, vos tik jį atpažįsti, turi tuoj pat išrauti.

如果是小萝卜或是玫瑰的嫩苗，就让它去自由地生长。如果是一棵坏苗，一旦被辨认出来，就应该马上把它拔掉。

Ir štai mažojo princo planetoje buvo siaubingų sėklų… baobabų sėklų. Jos buvo užkrėtusios visą planetos žemę.

因为在小王子的星球上，有些非常可怕的种子……这就是猴面包树的种子。在那里的泥土里，这种种子多得成灾。

Mat jei baobabo imsiesi per vėlai, paskui niekaip juo neatsikratysi. Jis užkariaus visą planetą. Tiesiog pervers ją savo šaknimis. Ir jei planeta labai maža, o baobabų pernelyg daug, jie susprogdina ją.

而一棵猴面包树苗，假如你拔得太迟，就再也无法把它清除掉。它就会盘踞整个星球。它的树根能把星球钻透，如果星球很小，而猴面包树很多，它就把整个星球搞得支离破碎。

Baobabai — Reikia laikytis drausmės, — vėliau man paaiškino mažasis princas. — Rytą nusiprausk ir susitvarkyk pats, o paskui kruopščiai apsišvarink savo planetoje. Baobabus turi prisiversti rauti nuolat, vos tik gali juos atskirti nuo rožių krūmų: kol jaunučiai, vienų ir kitų daigai nepaprastai panašūs. Darbas labai nuobodus, bet labai lengvas.

“这是个纪律问题。”小王子后来向我解释道。“当你早上梳洗完毕以后，必须仔细地给星球梳洗，必须规定自己按时去拔掉猴面包树苗。这种树苗小的时候与玫瑰苗差不多，一旦可以把它们区别开的时候，就要把它拔掉。这是一件非常乏味的工作，但很容易。”

Vieną dieną jis man patarė nuoširdžiai pasistengti ir nupiešti gražų piešinį, kad jį gerai įsimintų mano planetos vaikai.

有一天，他劝我用心地画一副漂亮的图画，好叫我家乡的孩子们对这件事有一个深刻的印象。

— Jeigu jie kada nors sumanys keliauti, — aiškino jis, — jiems galės praversti. Kartais kokį darbelį galima atidėti ir vėlesniam laikui. Bet jeigu duosi valią baobabams, ištiks katastrofa. Žinojau vieną planetą, kurioje gyveno tinginys. Jis neišrovė trijų krūmų…

他还对我说：“如果将来有一天他们出外旅行，这对他们是很有用的。有时候，人们把自己的工作推到以后去做，并没有什么妨害，但要遇到拔猴面包树苗这种事，那就非造成大灾难不可。我遇到过一个星球，上面住着一个懒家伙，他放过了三棵小树苗……”

Mažasis princas man viską paaiškino, ir aš nupiešiau tą planetą. Aš visai nemėgstu pamokslauti. Bet apie baobabų keliamą pavojų tiek mažai žinoma, o pavojus pasiklysti asteroide toks didelis, kad šįkart pamiršiu santūrumą.

于是，根据小王子的说明，我把这个星球画了下来。我从来不大愿意以道学家的口吻来说话，可是猴面包树的危险，大家都不大了解，对迷失在小行星上的人来说，危险性非常之大，因此这一回，我贸然打破了我的这种不喜欢教训人的惯例。我说：

Taigi sakau: „Vaikai, saugokitės baobabų!“ Aš tiek plušau prie šio piešinio — norėjau įspėti savo draugus apie pavojų, kuris jų, kaip ir manęs, jau seniai tykojo, tik apie jį jie nieko nežinojo. Pamoka buvo verta įdėto vargo.

“孩子们，要当心那些猴面包树呀！”为了叫我的朋友们警惕这种危险——他们同我一样长期以来和这种危险接触，却没有意识到它的危险性—— 我花了很大的功夫画了这副画。我提出的这个教训意义是很重大的，花点功夫是很值得的。

Bet jūs veikiausiai paklausite: kodėl gi šioje knygelėje nėra daugiau tokių įspūdingų piešinių kaip šis, vaizduojantis baobabus? Atsakysiu labai paprastai: aš stengiausi, bet man nepavyko. O piešiant baobabus mane įkvėpė jausmas, kad tai nepaprastai skubu.

你们也许要问，为什么这本书中别的画都没有这副画那么壮观呢？回答很简单：别的画我也曾经试图画得好些，却没成功。而当我画猴面包树时，有一种急切的心情在激励着我。

VI

VI

Ak, mažasis prince! Pamažu aš supratau, koks liūdnas tavo mažutis gyvenimas. Ilgą laiką tu teturėjai vieną pramogą ir malonumą: stebėti saulėlydžius. Šią naują smulkmeną sužinojau ketvirtosios dienos rytą, kai pasakei:

啊！小王子，就这样，我逐渐懂得了你那忧郁的生活。过去相当长的时间里你唯一的乐趣就是观赏那夕阳西下的温柔晚景。这个新的细节，是我在第四天早晨知道的。你当时对我说道：

— Man patinka saulėlydžiai. Eime pažiūrėti saulėlydžio…

“我喜欢看日落。我们去看一回日落吧！”

— Bet reikia palaukti…

“可是得等着……”

— Ko palaukti?

“等什么？”

— Palaukti, kol leisis saulė.

“等太阳落山。”

Iš pradžių atrodei labai nustebęs, paskui nusijuokei iš savęs ir tarei:

开始，你显得很惊奇的样子，随后你笑自己的糊涂。你对我说：

— Man vis atrodo, kad aš namie!

“我总以为是在我的家乡呢！”

Iš tikrųjų. Kai Jungtinėse Valstijose vidurdienis, Prancūzijoje — tai žino visi — leidžiasi saulė. Tiesiog reikėtų per minutę nukeliauti į Prancūziją ir pasigro28 žėti saulėlydžiu.

确实，大家都知道，在美国是正午时分，在法国，正夕阳西下，只要在一分钟内赶到法国就可看到日落。

Deja, Prancūzija labai toli. Tačiau tavo mažojoje planetoje užtekdavo patraukti kėdę keletą žingsnių. Ir tu galėjai stebėti sutemas kaskart, kai tik panorėdavai…

可惜法国是那么的遥远。而在你那样的小行星上，你只要把你的椅子挪动几步就行了。这样，你便可随时看到你想看的夕阳余辉……

— Vieną dieną mačiau leidžiantis saulę keturiasdešimt keturis kartus!

“一天，我看见过四十三次日落。”

O po valandėlės pridūrei:

过一会儿，你又说：

— Žinai… kai tau labai liūdna, gera žiūrėti į saulėlydžius…

“你知道，当人们感到非常苦闷时，总是喜欢日落的。”

— Ar tądien, kai matei keturiasdešimt keturis saulėlydžius, tau buvo labai liūdna?

“一天四十三次，你怎么会这么苦闷？”

Bet mažasis princas neatsakė.

小王子没有回答。

VII

VII

Penktąją dieną — ir vėl padėjo avelė — man buvo atskleista mažojo princo gyvenimo paslaptis. Staiga, tarsi būtų priėjęs prie išvados po ilgų tylių apmąstymų, jis manęs tiesiai paklausė:

第五天，还是羊的事，把小王子的生活秘密向我揭开了。好象默默地思索了很长时间以后，得出了什么结果一样，他突然没头没脑地问我：

— Jeigu avelė ėda krūmus, vadinasi, ėda ir gėles?

“羊，要是吃小灌木，它也要吃花罗？”

— Avelė ėda viską, ką randa.

“它碰到什么吃什么。”

— Net gėles su dygliais?

“连有刺的花也吃吗？”

— Taip. Net gėles su dygliais.

“有刺的也吃！”

— Tada kam reikalingi dygliai?

“那么刺有什么用呢？”

Aš nežinojau. Buvau labai užsiėmęs: stengiausi atsukti variklyje užsiveržusį varžtą. Labai krimtausi, nes gedimas ėmė atrodyti labai didelis, o kadangi geriamasis vanduo beveik baigėsi, baiminausi paties blogiausio.

我不知道该怎么回答。那会儿我正忙着要从发动机上卸下一颗拧得太紧的螺丝。我发现机器故障似乎很严重，饮水也快完了，担心可能发生最坏的情况，心里很着急。

— O kam reikalingi dygliai?

“那么刺有什么用呢？”

Mažasis princas niekada neužmiršdavo ko klausęs. Buvau susinervinęs dėl varžto ir atsakiau, kas užėjo ant liežuvio:

小王子一旦提出了问题，从来不会放过。这个该死的螺丝使我很恼火，我于是就随便回答了他一句：

— Dygliai visiškai nereikalingi, gėlės juos išleidžia tiesiog iš pykčio!

“刺么，什么用都没有，这纯粹是花的恶劣表现。”

— Oho!

“噢！”

Tačiau valandėlę patylėjęs jis beveik su apmaudu atsikirto:

可是他沉默了一会儿之后，怀着不满的心情冲我说：

— Aš netikiu tavim! Gėlės silpnos. Jos naivios. Ir drąsinasi, kaip tik išmano. Jos įsivaizduoja, kad su dygliais atrodo baisios…

“我不信！花是弱小的、淳朴的，它们总是设法保护自己，以为有了刺就可以显出自己的厉害……”

Aš nieko neatsakiau. Tą akimirką sau kartojau: „Jei neatsuksiu šio varžto, išmušiu jį plaktuku“. Mažasis princas ir vėl pertraukė mano mintis:

我默不作声。我当时想的，如果这个螺丝再和我作对，我就一锤子敲掉它。小王子又来打搅我的思绪了：

— Tai tu iš tikrųjų manai, kad gėlės…

“你却认为花……”

— Ne! Ne! Aš nieko nemanau! Atsakiau, kas šovė į galvą. Matai, aš užsiėmęs rimtais dalykais!

“算了吧，算了吧！我什么也不认为！我是随便回答你的。我可有正经事要做。”

Jis pažvelgė į mane nustebęs.

他惊讶地看着我。

— Rimtais dalykais!

“正经事？”

Žiūrėjo į mane su plaktuku rankoje, variklio alyva ištepliotais pirštais, palinkusį prie kažkokio daikto, kuris jam atrodė labai bjaurus.

他瞅着我手拿锤子，手指沾满了油污，伏在一个在他看来丑不可言的机件上。

— Kalbi kaip suaugusieji!

“你说话就和那些大人一样！”

Aš truputį susigėdau. Bet jis negailestingai pridūrė:

这话使我有点难堪。可是他又尖刻无情地说道：

— Tu viską maišai… viską painioji!

“你什么都分不清……你把什么都混在一起！”

Jis iš tikrųjų smarkiai įširdo. Purtė galvą, ir vėjas draikė auksines jo garbanas.

他着实非常恼火。摇动着脑袋，金黄色的头发随风颤动着。

— Aš žinau vieną planetą, kur gyvena ponas raudonu veidu. Jis niekad neuostė gėlės. Jis niekad nepažvelgė į žvaigždę. Jis niekad nieko nemylėjo. Jis niekad nieko neveikė, tik skaičiavo. Jis, kaip ir tu, visą dieną kartoja: „Aš rimtas žmogus! Aš rimtas žmogus!“ — ir vaikšto pasipūtęs it kalakutas. Bet jis ne žmogus, jis grybas!

“我到过一个星球，上面住着一个红脸先生。他从来没闻过一朵花。他从来没有看过一颗星星。他什么人也没有喜欢过。除了算帐以外，他什么也没有做过。他整天同你一样老是说：‘我有正经事，我是个严肃的人’。这使他傲气十足。他简直不象是个人，他是个蘑菇。”

— Kas?

“是个什么？”

— Grybas!

“是个蘑菇！”