— Jeigu aš įsakysiu kokiam generolui skraidyti nuo vieno žiedo prie kito kaip drugeliui ar parašyti tragediją, ar pasiversti jūros paukščiu ir jeigu generolas neįvykdys mano įsakymo, tada katras iš mudviejų bus kaltas — jis ar aš?

国王说道：“如果我命令一个将军象一只蝴蝶那样从这朵花飞到那朵花，或者命令他写作一个悲剧剧本或者变一只海鸟，而如果这位将军接到命令不执行的话，那么，是他不对还是我不对呢？”

— Jūs, — tvirtai atsakė princas.

“那当然是您的不对。”小王子肯定地回答。

— Teisybė, — pritarė jam karalius. — Kiekvieną reikia prašyti to, ką jis gali duoti. Valdžia pirmiausia turi būti protinga. Jei įsakysi savo liaudžiai pulti į jūrą, ji sukels revoliuciją. Aš turiu teisę reikalauti klusnumo, nes mano įsakymai protingi.

“一点也不错，”国王接着说，“向每个人提出的要求应该是他们所能做到的。权威首先应该建立在理性的基础上。如果命令你的老百姓去投海，他们非起来革命不可。我的命令是合理的，所以我有权要别人服从。”

— O kaip mano saulėlydis? — priminė mažasis princas, kuris niekad nepamiršdavo ko klausęs.

“那么我提出的日落呢？”小王子一旦提出一个问题，他是不会忘记这个问题的。

— Tu gausi savo saulėlydį. Aš pareikalausiu jo. Tačiau remdamasis valdymo mokslo principais palauksiu palankių sąlygų.

“日落么，你会看到的。我一定要太阳落山，不过按照我的统治科学，我得等到条件成熟的时候。”

— O kada tai bus? — pasiteiravo mažasis princas.

小王子问道：“这要等到什么时候呢？”

— Hm, hm, — numykė karalius, žiūrėdamas į didžiulį kalendorių. — Hm, hm… Tai bus apie… apie… šį vakarą saulė leisis be dvidešimt minučių aštuntą. Ir tu įsitikinsi, kaip tiksliai vykdomi mano įsakymai.

国王在回答之前，首先翻阅了一本厚厚的日历，嘴里慢慢说道：“嗯！嗯！日落大约……大约……在今晚七时四十分的时候！你将看到我的命令一定会被服从的。”

Mažasis princas nusižiovavo. Jam buvo gaila praleisto saulėlydžio. Be to, ėmė darytis truputį nuobodu.

小王子又打起哈欠来了。他遗憾没有看到日落。他有点厌烦了，他对国王说：

— Aš čia daugiau neturiu ką veikti, — tarė jis karaliui. — Keliausiu toliau!

“我没有必要再呆在这儿了。我要走了。”

— Pasilik! — paprašė karalius, kuris labai didžiavosi turėdamas valdinį. — Pasilik, aš paskirsiu tave ministru!

这位因为刚刚有了一个臣民而十分骄傲自得的国王说道：
“别走，别走。我任命你当大臣。”

— Kieno ministru?

“什么大臣”

— Na… teisingumo!

“嗯……司法大臣！”

— Bet čia nėra ko teisti!

“可是，这儿没有一个要审判的人。”

— To mes nežinome, — atsakė karalius. — Aš dar neapėjau visos savo karalystės. Esu labai senas, vaikščiodamas nuvargstu, o karietai čia nėra vietos.

“很难说呀，”国王说道。“我很老了，我这地方又小，没有放銮驾的地方，另外，一走路我就累。因此我还没有巡视过我的王国呢！”

— Užtat aš jau ją apžiūrėjau, — tarė mažasis princas, pasilenkęs ir pažvelgęs dar į kitą planetos pusę. — Ten irgi nieko nėra…

“噢！可是我已经看过了。”小王子说道，并探身朝星球的那一侧看了看。那边也没有一个人……

— Tada tu teisi pats save, — pasakė karalius. — Tai kur kas sunkiau. Daug sunkiau teisti save nei teisti kitus. Jei tau pavyks teisingai nuteisti save, vadinasi, tu iš tikrųjų labai išmintingas.

“那么你就审判你自己呀！”国王回答他说。“这可是最难的了。审判自己比审判别人要难得多啊！你要是能审判好自己，你就是一个真正有才智的人。”

— Aš, — tarė mažasis princas, — galiu teisti save bet kur. Man nebūtina čia gyventi.

“我吗，随便在什么地方我都可以审度自己。我没有必要留在这里。”

— Hm, hm… — numykė karalius. — Man regis, kažkur mano planetoje gyvena sena žiurkė. Girdžiu, kaip ji nakčia skrebena. Galėsi nuteisti tą seną žiurkę. Kartais nuteisi ją myriop. Tada jos gyvenimas priklausys nuo tavo teisingumo. Tačiau kaskart tu jai suteiksi malonę. Reikia saugoti žiurkę, juk turime tik ją vieną.

国王又说：“嗯……嗯……我想，在我的星球上有一只老耗子。夜里，我听见它的声音。你可以审判它，不时地判处它死刑。因此它的生命取决于你的判决。可是，你要有节制地使用这只耗子，每次判刑后都要赦免它，因为只有这一只耗子。”

— Aš, — atsakė mažasis princas, — nemėgstu teisti myriop, be to, atrodo, man metas eiti.

“可是我不愿判死刑，我想我还是应该走。”小王子回答道。

— Ne, — tarė karalius.

“不行。”国王说。

Tačiau, jau susirengęs į kelionę, mažasis princas nenorėjo skaudinti senojo monarcho.

但是小王子，准备完毕之后，不想使老君主难过，说道：

— Jeigu Jūsų Didenybė pageidauja, kad aš iškart paklusčiau, Ji turėtų duoti man protingą įsakymą. Pavyzdžiui, Ji galėtų man įsakyti išvykti greičiau nei per minutę. Man regis, sąlygos visai palankios…

“如果国王陛下想要不折不扣地得到服从，你可以给我下一个合理的命令。比如说，你可以命令我，一分钟之内必须离开。我认为这个条件是成熟的……”

Karalius nieko neatsakė, ir mažasis princas, valandėlę dvejojęs, atsiduso ir leidosi į kelią…

国王什么也没有回答。起初，小王子有些犹疑不决，随后叹了口气，就离开了……

— Skiriu tave ambasadoriumi, — paskubom šūktelėjo karalius.

“我派你当我的大使。”国王匆忙地喊道。

Ir atrodė be galo valdingas.

国王显出非常有权威的样子。

„Suaugusieji labai keisti“, — keliaudamas toliau, tyliai mąstė mažasis princas.

小王子在旅途中自言自语地说：“这些大人真奇怪。”

XI

XI

Antrojoje planetoje gyveno garbėtroška.

第二个行星上住着一个爱虚荣的人。

— Aha, štai ateina mano gerbėjas! — sušuko garbėtroška jau iš tolo, vos tik pamatęs mažąjį princą.

“喔唷！一个崇拜我的人来拜访了！”这个爱虚荣的人一见到小王子，老远就叫喊起来。

Juk garbėtroškos mano, kad visi kiti žmonės jais tiesiog žavisi.

在那些爱虚荣的人眼里，别人都成了他们的崇拜者。

— Laba diena, — pasisveikino mažasis princas. — Kokia juokinga jūsų skrybėlė!

“你好！”小王子说道。“你的帽子很奇怪。”

— Ji skirta sveikintis, — atsakė garbėtroška. — Aš pakeliu ją, kai žmonės mane sveikina. Deja, čia niekas niekad neužsuka.

“这是为了向人致意用的。”爱虚荣的人回答道，“当人们向我欢呼的时候，我就用帽子向他们致意。可惜，没有一个人经过这里。”

— Tikrai? — nusistebėjo mažasis princas nieko nesupratęs.

小王子不解其意。说道：“啊？是吗？”

— Paplok delnais, — paprašė garbėtroška.

爱虚荣的人向小王子建议道：“你用一只手去拍另一只手。”

Mažasis princas paplojo delnais. Garbėtroška santūriai pasveikino jį kilstelėdamas skrybėlę.

小王子就拍起巴掌来。这位爱虚荣者就谦逊地举起帽子向小王子致意。

„Čia linksmiau nei karaliaus planetoje“, — pamanė mažasis princas. Ir vėl ėmė pliaukšėti delnais, o garbėtroška — sveikintis kilnodamas skrybėlę.

小王子心想：“这比访问那位国王有趣。”于是他又拍起巴掌来。爱虚荣者又举起帽子来向他致意。

Penkias minutes papliaukšėjus delnais, mažajam princui nusibodo šis žaidimas.

小王子这样做了五分钟，之后对这种单调的把戏有点厌倦了，说道：

— O ką reikia daryti, kad skrybėlė nukristų? — paklausė jis.

“要想叫你的帽子掉下来，该怎么做呢？”

Tačiau garbėtroška jo neišgirdo. Garbėtroškos girdi tik liaupses.

可这回爱虚荣者听不进他的话，因为凡是爱虚荣的人只听得进赞美的话。

— Ar tu iš tikrųjų manimi žaviesi? — paklausė jis mažojo princo.

他问小王子道：“你真的钦佩我吗？”

— Ką reiškia „žavėtis“?

“钦佩是什么意思？”

— „Žavėtis“ reiškia, kad tu laikai mane gražiausiu, geriausiai apsirengusiu, turtingiausiu ir protingiausiu žmogumi planetoje.

“钦佩么，就是承认我是星球上最美的人，服饰最好的人，最富有的人，最聪明的人。”

— Bet tavo planetoje daugiau nieko nėra!

“可您是您的星球上唯一的人呀！”

— Suteik man malonumą. Vis tiek žavėkis manimi!

“让我高兴吧，请你还是来钦佩我吧！”

— Aš žaviuosi tavimi, — tarė mažasis princas, vos vos gūžtelėdamas pečiais, — bet kas tau iš to?

小王子轻轻地耸了耸肩膀，说道：“我钦佩你，可是，这有什么能使你这样感兴趣的？”

Ir mažasis princas jį paliko.

于是小王子就走开了。

„Tie suaugusieji iš tikrųjų labai keisti“, — naiviai pagalvojo jis, vėl leisdamasis į kelią.

小王子在路上自言自语地说了一句：“这些大人，肯定是十分古怪的。”

XII

XII

Kitoje planetoje gyveno girtuoklis. Mažasis princas viešėjo pas jį labai trumpai, bet ši viešnagė jį be galo nuliūdino.

小王子所访问的下一个星球上住着一个酒鬼。访问时间非常短，可是它却使小王子非常忧伤。

— Ką tu čia veiki? — paklausė jis girtuoklio, kurį išvydo sėdintį prieš ištisą virtinę butelių — tuščių ir pilnų.

“你在干什么？”小王子问酒鬼，这个酒鬼默默地坐在那里，面前有一堆酒瓶子，有的装着酒，有的是空的。

— Geriu, — niūriai atsakė girtuoklis.

“我喝酒。”他阴沉忧郁地回答道。

— Kodėl tu geri? — paklausė mažasis princas.

“你为什么喝酒？”小王子问道。

— Kad užmirščiau, — atsakė girtuoklis.

“为了忘却。”酒鬼回答。

— Ką užmirštum? — paklausė mažasis princas, kuriam jau buvo jo gaila.

小王子已经有些可怜酒鬼。他问道：“忘却什么呢？”

— Kad užmirščiau, jog man gėda, — prisipažino girtuoklis, nuleisdamas galvą.

酒鬼垂下脑袋坦白道：“为了忘却我的羞愧。”

— Ko gėda? — pasiteiravo mažasis princas, kuris norėjo jam padėti.

“你羞愧什么呢？”小王子很想救助他。

— Gėda gerti! — nukirto girtuoklis ir galutinai nutilo.

“我羞愧我喝酒。”酒鬼说完以后就再也不开口了。

Ir suglumęs mažasis princas jį paliko.

小王子迷惑不解地离开了。

„Suaugusieji iš tikrųjų labai labai keisti“, — tyliai mąstė jis, keliaudamas toliau.

在旅途中，他自言自语地说道：“这些大人确实真叫怪。”

XIII

XIII

Ketvirtoji planeta priklausė verslininkui. Jis buvo taip užsiėmęs, kad priėjus mažajam princui net nepakėlė galvos.

第四个行星是一个实业家的星球。这个人忙得不可开交，小王子到来的时候，他甚至连头都没有抬一下。

— Laba diena, — pasisveikino mažasis princas. — Jūsų cigaretė užgesusi.

小王子对他说：“您好。您的烟卷灭了。”

— Trys ir du — penki. Penki ir septyni — dvylika. Dvylika ir trys — penkiolika. Penkiolika ir septyni — dvidešimt du. Dvidešimt du ir šeši — dvidešimt aštuoni. Neturiu kada jos užsidegti. Dvidešimt šeši ir penki — trisdešimt vienas. Ok! Taigi iš viso — penki šimtai vienas milijonas šeši šimtai dvidešimt du tūkstančiai septyni šimtai trisdešimt vienas.

“三加二等于五。五加七等于十二。十二加三等于十五。你好。十五加七，二十二。二十二加六，二十八。没有时间去再点着它。二十六加五，三十一。哎哟！一共是五亿一百六十二万二千七百三十一。”

— Penki šimtai milijonų ko?

“五亿什么呀？”

— Kaip? Tu dar čia? Penki šimtai vienas milijonas… Nebeprisimenu… Turiu tiek darbo! Aš rimtas žmogus, neleidžiu laiko plepalams! Du ir penki — septyni…

“嗯？你还待在这儿那？五亿一百万……我也不知道是什么了。我的工作很多…… 我是很严肃的，我可是从来也没有功夫去闲聊！二加五得七……”

— Penki šimtai vienas milijonas ko? — pakartojo mažasis princas, kuris niekada gyvenime nepamiršdavo ko klausęs.

“五亿一百万什么呀？”小王子重复问道。一旦他提出了一个问题，是从来也不会放弃的。

Verslininkas pakėlė galvą:

这位实业家抬起头，说：

— Jau penkiasdešimt ketverius metus gyvenu šioje planetoje ir buvau sutrukdytas tik tris kartus. Pirmą kartą, prieš dvidešimt dvejus metus, pas mane dievaižin iš kur atskrido karkvabalis. Jis kėlė siaubingą triukšmą, ir tada aš padariau keturias sudėties klaidas.

“我住在这个星球上五十四年以来，只被打搅过三次。第一次是二十二年前，不知从哪里跑来了一只金龟子来打搅我。它发出一种可怕的噪音，使我在一笔帐目中出了四个差错。

Antrąkart, prieš vienuolika metų, mane buvo ištikęs reumato priepuolis. Aš mažai mankštinuosi. Neturiu kada tinginiauti. Aš rimtas žmogus. Trečią kartą… štai dabar! Regis, sakiau penki šimtai vienas milijonas…

第二次，在十一年前，是风湿病发作，因为我缺乏锻炼所致。我没有功夫闲逛。我可是个严肃的人。现在……这是第三次！我计算的结果是五亿一百万……”

— Milijonas ko?

“几百万什么？”

Pagaliau supratęs, kad mažylis neatstos nuo jo, verslininkas atsakė:

这位实业家知道要想安宁是无望的了，就说道：

— Milijonas tų daikčiukų, kuriuos mes kartais matome danguje.

“几百万个小东西，这些小东西有时出现在天空中。”

— Musių?

“苍蝇吗？”

— Ne musių. Mažų spindinčių daikčiukų.

“不是，是些闪闪发亮的小东西。”

— Bičių?

“是蜜蜂吗？”

— Ne bičių. Mažų sidabrinių daikčiukų, žadinančių dykaduoniams svajones. Bet aš rimtas žmogus! Aš neturiu kada tuščiai svajoti.

“不是，是金黄色的小东西，这些小东西叫那些懒汉们胡思乱想。我是个严肃的人。我没有时间胡思乱想。”

— A, žvaigždžių?

“啊，是星星吗？”

— Na, taip. Žvaigždžių.

“对了，就是星星。”

— O ką tu veiki su tais penkiais šimtais milijonų žvaigždžių?

“你要拿这五亿星星做什么？”

— Penki šimtai vienas milijonas šeši šimtai trisdešimt viena. Aš rimtas žmogus, mėgstu tikslumą.

“五亿一百六十二万七百三十一颗星星。我是严肃的人，我是非常精确的。”

— Ir ką tu veiki su tomis žvaigždėmis?

“你拿这些星星做什么？”

— Ką aš veikiu su jomis?

“我要它做什么？”

— Taip.

“是呀。”

— Nieko. Aš jas turiu.

“什么也不做。它们都是属于我的。”

— Tu turi žvaigždes?

“星星是属于你的？”

— Taip.

“是的。”

— Bet aš jau mačiau karalių, kuris…

“可是我已经见到过一个国王，他……”

— Karaliai nieko neturi. Jie tik kam nors „viešpatauja“. Tai visai kas kita.

“国王并不占有，他们只是进行‘统治’。这不是一码事。”

— O kas tau iš to, kad turi žvaigždes?

“你拥有这许多星星有什么用？”

— Esu turtingas.

— O kas tau iš to, kad esi turtingas?

— Galiu nusipirkti kitų žvaigždžių, jeigu kas nors jų atranda.

“富了就可以去买别的星星，如果有人发现了别的星星的话。”

„Šitas vyras, — tyliai pagalvojo mažasis princas, — samprotauja beveik kaip mano girtuoklis“.

小王子自言自语地说：“这个人想问题有点象那个酒鬼一样。”

Tačiau klausinėjo toliau:

可是他又提了一些问题：

— Kaip galima turėti žvaigždes?

“你怎么能占有星星呢？”

— O jos kieno? — suirzęs atsikirto verslininkas.

“那么你说星星是谁的呀？”实业家不高兴地顶了小王子一句。

— Nežinau. Niekieno.

“我不知道，不属于任何人。”