Mažasis princas / 어린 왕자 — w językach litewskim i koreańskim. Strona 9

Litewsko-koreańska dwujęzyczna książka

Antoine de Saint-Exupéry

Mažasis princas

앙투안 드 생텍쥐페리

어린 왕자

— Mažyli, aš dar noriu pasiklausyti, kaip tu juokiesi…

“꼬마 친구, 네 웃음소리를 다시 듣고 싶구나…”

Bet jis pasakė:

그러나 그는 이렇게 말했다.

— Šiąnakt sukaks metai. Mano žvaigždė patekės tiesiai virš tos vietos, kur aš nukritau praėjusiais metais…

“오늘 밤으로 꼭 일 년 됐어. 내 별이 내가 작년 이맘때 내 가 내린 그 장소 바로 위에 오게 될 거야…”

— Klausyk, mažyli, juk viskas — ir gyvatė, ir susitikimas, ir žvaigždė — tik blogas sapnas?..

“얘야, 그 뱀이니 만날 약속이니 별이니 하는 이야기는 모 두 못된 꿈 아니니…”

Jis neatsakė į mano klausimą.

그러나 그는 내 물음에 답하지 않았다.

— Svarbiausio mes nematome…

그가 말했다. “중요한 건 눈에 보이지 않아…”

— Taip, žinau…

“물론이지…”

— Kaip su gėle. Jeigu tu myli gėlę, kuri auga kurioje nors žvaigždėje, tada gera naktį žiūrėti į dangų. Tada visos žvaigždės lyg pražydusios.

“꽃도 마찬가지야. 아저씨가 어느 별에 사는 꽃 한 송이를 사랑한다고 치자고. 밤에 하늘만 바라봐도 감미로울 거야. 별마다 꽃이 필 테니.”

— Taip, žinau…

“물론이지…”

— Kaip ir su vandeniu. Tas vanduo, kurio davei atsigerti, buvo tarsi muzika — dėl to skridinio ir virvės… prisimeni… jis buvo atgaiva.

“물도 마찬가지야. 아저씨가 내게 마시라고 준 물은 음악 같은 것이었어. 도르래랑 밧줄 때문에…기억하지…참 좋았 잖아.”

— Taip, žinau…

“그럼…”

— Naktį tu pažvelgsi į žvaigždes. Ten, kur aš gyvenu, visa taip maža, ir aš negaliu tau jos parodyti. Bet tai net geriau. Mano žvaigždė tau bus tik viena iš žvaigždžių. Todėl tau patiks žiūrėti į visas žvaigždes… Visos jos taps tavo draugėmis. Be to, aš turiu tau dovaną…

“밤이면 별들을 바라봐. 내 별은 너무 작아서 어디 있는지 지금 가리킬 수 없어. 그게 더 잘된 거지. 내 별은 아저씨한 텐 여러 별 중 어느 한 별일 거야. 그럼 아저씬 어느 별을 봐 도 돼…별마다 아저씨 친구가 되겠지. 그리고 아저씨에게 선 물 하나 할게…”

Jis ir vėl nusijuokė.

그는 다시 웃었다.

— Ak, mažyli, mažyli, kaip man patinka, kai tu juokiesi!

“아, 꼬마 친구야, 꼬마 친구야, 그 웃음소리를 듣고 싶구나!”

— Tai ir bus mano dovana… tai bus kaip su vandeniu…

“그게 바로 내 선물이야…물도 그렇고…”

— Ką tu nori pasakyti?

“무슨 말이야?”

— Žvaigždės žmonėms reiškia skirtingus dalykus. Vieniems — keliautojams — žvaigždės rodo kelią. Kitiems jos tėra mažos švieselės. Dar kitiems — mokslininkams — penas apmąstymams. Mano verslininkui jos buvo auksas. Tačiau šiems žmonėms žvaigždės nebylios. O tavo žvaigždės bus ypatingos…

“사람들에겐 별이라고 해서 모두 똑같은 별은 아니지. 여 행자에게 별은 길잡이지. 또 어떤 사람들에겐 그저 작은 불 빛에 지나지 않고. 또 다른 학자들에게는 연구 대상이고. 내 가 만난 사업가에겐 돈이지. 하지만 그런 별들은 모두 말이 없지. 아저씨가 보는 별은 다른 사람들하곤 좀 다를 거야…”

— Ką tu nori pasakyti?

“무슨 뜻이니?”

— Kai naktį žvelgsi į dangų, vien dėl to, kad aš gyvensiu vienoje iš jų ir juoksiuosi vienoje iš jų, tau atrodys, tarsi juokiasi visos žvaigždės. Tik tu vienas turėsi žvaigždes, kurios moka juoktis!

“아저씨가 밤에 하늘을 바라보게 되면, 내가 그 어느 별에 서 살고 있으니까, 그 어느 별에서 웃고 있으니까. 아저씨에 겐 모든 별이 웃고 있는 것처럼 보일 거야. 아저씬 웃을 줄 아는 별들을 가지게 되는 셈이지!”

Ir jis dar kartą nusijuokė.

그러고는 다시 웃었다.

— Ir kai tu nusiraminsi (juk žmogus galų gale visada nusiramina), džiaugsies, kad kadaise buvai sutikęs mane. Tu visada būsi mano draugas. Ir norėsi juoktis su manimi. Kartais atversi langą — šiaip sau, dėl malonumo…

“그래서 슬픔이 가시면(슬픔은 언젠가 가시게 마련이니까) 나 를 알게 된 것을 기뻐하게 될 거야. 아저씬 언제까지나 친구 로 남을 거야. 나와 함께 웃고 싶어질 거고. 그래서 가끔 괜 히 창문을 열어 놓겠지…그럼 아저씨 친구들은 아저씨가 하 늘을 바라보며 웃는 걸 보고 무척 놀라겠지.

Ir tavo draugai nustebs pamatę, kad tu juokiesi žiūrėdamas į dangų. Tada jiems pasakysi: „Taip, taip, aš visada juokiuosi žiūrėdamas į žvaigždes!“ Ir jie pamanys, kad tu išsikraustei iš proto. Štai kokį bjaurų pokštą būsiu tau iškrėtęs…

그러면 그들에 게 이렇게 말해 줘. ‘그래. 별들을 보면 언제나 웃게 되지!’ 그들은 아저씨를 미친 사람으로 여기겠지. 난 그럼 아저씨에 게 너무 심한 장난을 친 것 같은데…”

Ir jis vėl nusijuokė.

그러고는 다시 웃었다.

— Tarsi vietoj žvaigždžių tau būčiau padovanojęs daugybę mažų besijuokiančių skambalėlių…

“별들이 아니라 웃을 줄 아는 작은 방울 무더기를 아저씨 에게 준 셈이 되는 거지…”

Ir vėl nusijuokė. Paskui surimtėjo:

그리고 그는 또 웃었다. 그러더니 곧 진지하게 말했다.

— Žinai… šiąnakt… tu neateik.

“오늘 밤은…알지…오면 안 돼.”

— Aš tavęs nepaliksiu.

“네 곁을 떠나지 않을 거야.”

— Tau pasirodys, kad man skauda… gal net atrodys, kad aš mirštu. Taip jau yra. Todėl nereikia į tai žiūrėti. Neverta…

“난 아파 보일 거야…어쩌면 죽는 것처럼 보일 거야. 늘 그래. 그걸 보러 오지 마. 그럴 필요 없어…”

— Aš tavęs nepaliksiu.

“네 곁을 떠나지 않을 테야.”

Bet jis buvo susirūpinęs.

그러나 그는 걱정하고 있었다.

— Žinai… neateik dar ir dėl gyvatės. Kad tau neįgeltų… Gyvatės piktos. Jos gali įgelti tiesiog dėl malonumo…

“내가 이런 말 하는 건…뱀 때문이야. 뱀이 아저씨를 물면 안 되잖아…뱀은 심술쟁이야. 괜히 물기도 해…”

— Aš tavęs nepaliksiu.

“난 네 곁을 떠나지 않을 거야.”

Tačiau viena mintis jį nuramino:

그러나 무엇인가 그는 안심이 되는 것 같았다.

— Tiesa, antram įkandimui jos nebeturi nuodų…

“사실 두 번째 물 땐 독이 없대…”

Tą naktį nepastebėjau, kada jis leidosi į kelią. Jis paspruko tyliai. Kai man pavyko jį pasivyti, jis žingsniavo ryžtingai, greitu žingsniu.

그날 밤 나는 그가 떠나는 걸 보지 못했다. 소리 없이 사라 져 버린 것이었다. 그를 다시 만나게 됐을 때 그는 잰걸음으 로 매몰차게 걷고 있었다.

— O, čia tu… — ištarė jis ir paėmė man už rankos.

그는 그저 이렇게 말할 뿐이었다. “어! 아저씨 왔네…”

Bet vis dar sielojosi.

그러고는 내 손을 잡았다. 하지만 그는 다시 괴로워했다.

— Be reikalo atėjai. Tau bus skaudu. Atrodys, kad aš miręs, bet tai bus netiesa…

“아저씨가 잘못한 거야. 마음 아플 텐데. 내가 죽은 듯이 보일 테니. 사실은 그렇지 않은데…”

Aš tylėjau.

나는 아무 말 하지 않았다.

— Supranti… Tai pernelyg toli. Aš negaliu ten nusinešti savo kūno. Jis per sunkus.

“알지. 거긴 너무 멀거든. 이 몸을 가져갈 수 없어. 너무 무겁거든.”

Aš tylėjau.

나는 아무 말 하지 않았다.

— Tai bus panašu į seną pamirštą žievę. Bet senos žievės neatrodo liūdnai…

“몸이란 벗어 제친 낡은 껍데기 같은 거야. 낡은 껍데기가 슬플 건 없잖아…”

Aš tylėjau.

나는 아무 말 하지 않았다.

Jis truputį nusiminė. Bet sukaupęs paskutines jėgas tarė:

약간 기가 죽은 것 같았다. 하지만 이내 기운을 차렸다.

— Žinai, bus labai miela. Aš taip pat žiūrėsiu į žvaigždes. Ir visos žvaigždės bus šuliniai surūdijusiais skridiniais. Ir kiekviena žvaigždė man įpils vandens atsigerti…

“멋있을 거야. 나도 별들을 바라볼 거야. 별들이란 별은 모두 녹슨 도르래 달린 우물이 될 테니까, 별들이 모두 내게 마실 물을 부어 줄 거야…”

Aš tylėjau.

나는 아무 말도 하지 않았다.

— Bus taip įdomu! Tu turėsi penkis šimtus milijonų skambalėlių, o aš turėsiu penkis šimtus milijonų šaltinių…

“얼마나 재미있겠어! 아저씬 오억 개의 작은 방울들을 가 지게 되고 난 오억 개의 샘물을 가지게 될 테니…”

Ir jis taip pat nutilo. Verkė…

그러고는 그도 역시 아무 말이 없었다. 울고 있었으니까…

— Štai čia. Leisk man žengti dar vieną žingsnį vienam.

“여기야. 한 발짝만 걷게 내버려 둬.”

Ir jis atsisėdo, nes bijojo.

그러더니 그는 무서웠는지 그 자리에 앉았다.

Paskui tarė:

그가 다시 말했다.

— Žinai… mano gėlė… Aš esu už ją atsakingas! O ji tokia silpna! Ir tokia naivi! Ir turi vos keturis dyglius atsiginti nuo pasaulio…

“아저씨…내 꽃 말인데…나는 그 꽃에 책임이 있어! 더구 나 그 꽃은 몹시도 약해! 몹시도 순진하고, 고작 별것도 아닌 네 개의 가시로 세상과 맞서 몸을 지키려 하고…”

Aš taip pat atsisėdau, nes nebeįstengiau stovėti. Jis tarė:

나는 더 몸을 가눌 수가 없어 주저앉았다. 그가 말했다.

— Na… štai ir viskas…

“자…이제 끝났어…”

Truputėlį padvejojęs atsistojo. Žengė žingsnį. Aš neįstengiau nė krustelėti.

어린 왕자는 좀 더 망설이다 다시 일어섰다. 한 걸음을 내 디뎠다. 나는 움직일 수 없었다.

Prie jo kulkšnies blykstelėjo geltonas žaibas, ir viskas. Akimirką jis stovėjo nejudėdamas. Nesušuko. Paskui pargriuvo — tyliai, kaip griūva medis. Nepasigirdo nė garso — jį sugėrė smėlis.

그의 발목에서 한 줄기 노란빛이 반짝거렸을 뿐이다. 그는 한순간 그대로 서 있었다. 비명을 지르지도 않았다. 그가 서 서히 쓰러졌다, 나무가 쓰러지듯. 모래밭이라 소리도 나지 않았다.

XXVII

ⅩⅩⅦ

Ir štai jau praėjo šešeri metai… Aš dar niekam nepasakojau šios istorijos. Kai grįžau, draugai, su kuriais susitikau, džiaugėsi vėl matydami mane gyvą. Man buvo liūdna, bet jiems sakiau: „Aš pavargęs…“

이제는, 물론, 벌써 육년 전 일이 되었다…아직까지 누구 에게도 이 이야기를 꺼낸 적이 없다. 다시 만난 동료들은 내 가 살아 돌아온 걸 매우 기뻐했다. 나는 슬펐으나 그들에겐 그냥 이렇게 말했다.
“피곤해서…”

Dabar aš jau kiek apsiraminęs. Nors… nevisiškai ramus. Bet aš žinau, kad jis grįžo į savo planetą, nes prašvitus neradau jo kūno. Šiaip ar taip, jis nebuvo labai sunkus… O naktimis man patinka klausytis Jis pargriuvo — tyliai, kaip griūva medis žvaigždžių. Atrodo, klausaisi penkių šimtų milijonų skambalėlių…

이제는 슬픔도 조금 가라앉았다. 다시 말해…완전히 가라 앉은 것은 아니라는 말이다. 하지만 나는 어린 왕자가 자기 별로 돌아간 것을 잘 알고 있다. 해가 떴을 때 그의 몸뚱이를 볼 수 없었으니까. 그리 무겁지도 않은 몸뚱이였지…그래서 밤이면 즐겨 별이 들려주는 이야기에 귀 기울인다. 마치 오 억 개의 방울 같은 별들…

Tačiau man neduoda ramybės vienas keistas dalykas. Piešdamas antsnukį mažojo princo avelei pamiršau nupiešti odinį diržiuką! Mažasis princas niekada negalės jo užmauti avelei.

그런데 좀 예기치 못한 일이 벌어졌다! 어린 왕자에게 그 그는 나무가 넘어지듯 살며시 넘어졌다. 려 준 부리망에 가죽 끈 달아 주는 걸 깜박 잊은 것이다! 어 린 왕자가 그걸 양에게 씌어 줄 수는 없었을 것이다. 그래서 나는 생각해 본다. ‘그의 별에 무슨 일이라도 생긴 걸까? 양이 꽃을 먹어 버 렸으려나…’

Taigi aš klausiu savęs: „Kas atsitiko jo planetoje? Gal avelė suėdė gėlę?..“ O kartais sakau sau: „Ne, žinoma, ne! Mažasis princas kasnakt pavožia savo gėlę po stikliniu gaubtu ir akylai saugo savo avelę…“ Tada būna laimingas. Ir tyliai juokiasi visos žvaigždės.

때로는 이렇게 생각해 본다. ‘천만에, 먹지 않았겠지! 어린 왕자는 밤마다 꽃을 유리덮 개 안에 모셔 두고 양을 잘 감시하겠지…’ 그러면 행복해진다. 그리고 별들 모두 다정하게 웃는다.

Bet paskui pagalvoju: „Kartais būname išsiblaškę, ir tada visko gali atsitikti. O gal vieną vakarą jis užmiršo stiklinį gaubtą arba naktį į lauką išslinko avelė…“ Ir tada visi skambalėliai virsta ašaromis!..

때로는 이렇게도 생각한다. ‘어쩌다 방심할 수도 있지. 그럼 끝장나지! 어느 날 저녁 유리덮개를 잊어버리거나 양이 밤중에 소리 없이 빠져나가 거나 하면…’ 그러면 방울들 모두 눈물로 변하는 것이다!…

Tai iš tikrųjų didelė paslaptis. Jums, taip pat mylintiems mažąjį princą, visas pasaulis, kaip ir man, yra vienoks, jei kažkur, nežinia kur, avelė, kurios mes niekad nematėme, suėdė rožę, ir kitoks, jei jos nesuėdė…

이것은 거대한 수수께끼다. 어린 왕자를 사랑하는 여러분 에게나 나에게나. 알 수 없는 어딘가에서 낯선 양 한 마리가 한 떨기 장미를 먹었느냐 먹지 않았느냐에 따라 세상이 온통 변해 버리니…

Pažvelkit į dangų. Ir paklauskit savęs: „Suėdė avelė gėlę ar ne?“ Ir pamatysite, kaip viskas keičiasi…

하늘을 보라. “양이 그 꽃을 먹었을까, 먹지 않았을까?” 하고 자신에게 물어보라. 그러면 삼라만상이 얼마나 달라지 는지 알게 되리라…

Bet joks suaugęs žmogus niekada nesupras, kaip tai svarbu!

그런데 그것이 그토록 중요하다는 걸 어른들 누구도 이해 하지 못하리니!

Šis vaizdas man gražiausias ir liūdniausias pasaulyje. Čia ta pati vieta kaip ir ankstesniame puslapyje, bet aš nupiešiau ją dar kartą, kad geriau įsižiūrėtumėte. Kaip tik čia mažasis princas pasirodė Žemėje, paskui dingo.

이 그림은 나에게 있어 이 세상에서 가장 아름답 고도 슬픈 풍경이다. 앞 페이지 풍경과 같은 그림이 지만 여러분에게 제대로 보여 주고자 다시 한 번 그 린 것이다. 어린 왕자가 지상에 나타났다 사라진 곳 이 여기다.

Įsižiūrėkit atidžiai į šį vaizdą, kad tikrai jį atpažintumėte, jeigu kada nors į Afriką keliausite dykuma. Ir jeigu jums teks keliauti ta vieta, maldauju: neskubėkit, palūkuriuokit po šia žvaigžde!

언제고 당신이 아프리카 사막을 여행할 때, 자신 있게 이 풍경을 알아볼 수 있도록 그림을 유심히 봐 두시길. 그리고 혹시 여기를 지나가게 되면, 부디 서두르지 말고 잠시라도 별 밑에서 기다려 주시길!

Ir jeigu prie jūsų prieis auksaplaukis vaikiukas, jei jis nusijuoks ir jei nieko neatsakys klausiamas, jūs, žinoma, atspėsite, kas jis. Todėl maloniai prašau: neleiskit man liūdėti ir kuo greičiau parašykit, kad jis grįžo…

그때 한 아이가 여러분에게 다가오면, 그가 웃고 있 고, 머리칼은 금빛이고, 묻는 말에 대답이 없으면 당신은 그의 정체를 알리라. 그러면 내게 친절을 베 풀어 주시길! 날 이토록 슬프게 내버려 두지 마시 고, 바로 편지를 보내 주시길. 어린 왕자가 돌아왔 노라고…

1943

1943