Mažasis princas / 어린 왕자 — w językach litewskim i koreańskim. Strona 5

Litewsko-koreańska dwujęzyczna książka

Antoine de Saint-Exupéry

Mažasis princas

앙투안 드 생텍쥐페리

어린 왕자

— Vadinasi, jos mano, nes aš pirmas pagalvojau apie jas.

“그래서 내 것이라니까. 내가 제일 먼저 그 생각을 했으니까.”

— Ir to užtenka?

“그거면 충분해?”

— Žinoma. Kai randi deimantą, kuris niekam nepriklauso, — jis tavo. Kai atrandi salą, kuri niekam nepriklauso, — ji tavo. Kai tau pirmam kyla kokia nors idėja, tu ją užpatentuoji, ir ji tavo. O aš turiu žvaigždes, nes niekam prieš mane nebuvo šovusi mintis jas turėti.

“물론이지. 네가 주인 없는 다이아몬드를 발견하면 그건 네 것이지. 주인 없는 섬을 발견하면 그건 네 섬이고. 네가 어떤 생각을 제일 먼저 했다면 특허를 내. 그럼 그것이 네 것 이 되는 거야. 그래서 내가 별들을 소유하는 거야. 나보다 먼 저 별을 가지려고 생각한 사람이 아무도 없거든.”

— Čia tai jau teisybė, — sutiko mažasis princas. — Ir ką tu su jomis veiki?

“그렇군. 그런데 별 갖고 뭘 해?” 어린 왕자가 말했다.

— Valdau. Skaičiuoju ir perskaičiuoju jas, — paaiškino verslininkas. — Tai nelengva. Bet aš rimtas žmogus!

“관리하지. 세고 또 세지. 어려운 일이지. 하지만 나는 착 실한 사람이거든!”

Mažasis princas dar nebuvo patenkintas.

어린 왕자는 그래도 만족할 수 없었다.

— Jei aš turiu šaliką, galiu apsivynioti juo kaklą ir pasiimti kur noriu. Jei turiu gėlę, galiu ją nuskinti ir nusinešti. Bet tu negali nusiskinti žvaigždžių!

“난 머플러를 가지고 그걸 내 목에 두르고 다닐 수 있어. 또 한 송이 꽃을 가지고 있을 때는 내 꽃을 따서 지니고 다닐 수도 있고. 하지만 아저씨는 별을 딸 수 없잖아!”

— Ne, bet galiu jas padėti į banką.

“그렇지. 하지만 은행에 맡길 수 있지.”

— O ką tai reiškia?


— Tai reiškia, kad aš parašau popieriuje, kiek turiu žvaigždžių. Tada tą popierių padedu į stalčių ir užrakinu.

“그게 무슨 말이야.” “작은 종이에 내 별들의 숫자를 적어 서랍에 넣고 잠가 버 리지.”

— Ir viskas?

“그게 다야?”

— Bet to užtenka!

“그게 다지!”

„Įdomu, — pagalvojo mažasis princas. — Gana poetiška. Bet nelabai rimta“.

재미있으면서 꽤나 시적인 일이다. 하지만 그리 중요한 일 은 아니라고 어린 왕자는 생각했다.

Mažasis princas apie rimtus dalykus turėjo savo nuomonę, kuri labai skyrėsi nuo suaugusiųjų nuomonės.

어린 왕자는 중요한 일에 대해서 어른들과 매우 다른 생각 을 지니고 있었다.

— Aš turiu gėlę, — tarė jis, — ir kasdien ją laistau. Aš turiu tris ugnikalnius, kuriuos valau kiekvieną savaitę. Taip pat išvalau ir užgesusį ugnikalnį. Juk niekad nežinai, kas gali atsitikti. Mano ugnikalniams ir gėlei naudinga, kad aš juos turiu. O žvaigždėms iš tavęs jokios naudos…

어린 왕자가 말했다. “난 꽃을 한 송이 소유하고 있으면서 날마다 물을 줘. 세 개의 화산도 소유하고 있는데 매주 청소를 해주지. 꺼진 화 산도 청소하고. 누가 알아. 내가 화산과 꽃을 가지고 있으면 그들에게 이롭지. 하지만 아저씨는 별들에게 이로울 게 없 어…”

Verslininkas prasižiojo, bet neturėjo ką atsakyti, ir mažasis princas jį paliko.

사업가는 입을 열어 무슨 말을 하려고 했으나 답을 찾지 못했다. 그래서 어린 왕자는 떠나 버렸다.

„Tie suaugusieji tikrai labai savotiški“, — tyliai mąstė jis, keliaudamas savo keliu.

‘어른들은 정말 완전 희한해.’ 이렇게만 생각하면서 어린 왕자는 여행을 계속했다.

XIV

ⅩⅣ

Penktoji planeta buvo labai įdomi, nes visų mažiausia. Joje užteko vietos tik žibintui ir žibintininkui.

다섯 번째 별은 무척 신기했다. 모든 별들 가운데 가장 작 은 별이었다. 가로등 하나와 가로등지기 한 사람이 있을 만 한 자리밖에 없었다.

Mažasis princas niekaip neįstengė suprasti, kam reikalingas žibintas ir žibintininkas kažkur danguje, planetoje, kurioje nėra nei namų, nei gyventojų.

하늘 어딘가에, 집도 없고 사람도 살지 않는 별에 가로등과 가로등지기가 무슨 소용이 있을지 생각 해 보았지만, 어린 왕자는 도무지 이해할 수 없었다. 그렇지 만 그는 속으로 생각해 보았다.

Tačiau jis tyliai pagalvojo: „Galbūt šis žmogus juokingas, bet ne toks juokingas kaip karalius, garbėtroška, verslininkas ir girtuoklis. Jo darbas bent jau turi prasmę. Kai jis uždega savo žibintą, tarsi gimsta dar viena žvaigždė ar gėlė. O kai žibintą užgesina, tą žvaigždę ar gėlę užmigdo. Jo darbas labai gražus. Ir tikrai naudingas, nes gražus“.

‘어쩌면 이 아저씨도 엉뚱할지 몰라. 그래도 왕이나 허영 쟁이나 사업가 또는 술 아저씨보다는 낫겠지? 적어도 그가 하는 일에는 어떤 의미가 있거든. 가로등을 켜면 별 하나 또 는 꽃 한 송이를 새로 태어나게 하는 셈이니. 가로등을 끄면 그 꽃이나 별을 재우는 거지. 이거 정말 멋진 일이군. 멋지니 까 정말 쓸모 있는 일이지.’

Nusileidęs ant šios planetos, jis pagarbiai pasisveikino su žibintininku:

어린 왕자는 행성에 다가가서 가로등지기에게 공손히 인 사했다.

— Laba diena. Kodėl tu dabar užgesinai savo žibintą?

“안녕, 아저씨. 가로등을 막 끄던데 왜 그런 거지?”

— Toks nurodymas, — atsakė žibintininkas. — Labas rytas.

“그건 명령이야. 좋은 아침.” 가로등지기가 대답했다.

— O kas yra įsakymas?

“명령이라니, 그게 뭔데?”

— Įsakymas gesinti žibintą. Labas vakaras.

“내 가로등을 끄는 거지. 좋은 밤.”

Ir vėl uždegė žibintą.

그리고 그는 다시 불을 켰다.

— Kodėl tu jį vėl uždegei?

“왜 지금 막 다시 켰어?”

— Toks įsakymas, — atsakė žibintininkas.

“명령이야.” 가로등지기가 대답했다.

— Nieko nesuprantu, — tarė mažasis princas.

“무슨 말인지 모르겠는걸.” 어린 왕자가 말했다.

— Nėra čia ko suprasti, — pasakė žibintininkas. — Įsakymas yra įsakymas. Labas rytas.

“알고 자시고 할 거 없어. 명령은 명령이니까. 좋은 아침.” 가로등지기가 말했다.

Ir vėl užgesino žibintą.

그리고 가로등을 껐다.

Paskui raudona languota nosine nusišluostė prakaitą nuo kaktos.

그러고 나서는 붉은 체크무늬 손수건으로 이마의 땀을 닦 았다.

— Mano darbas siaubingas. Kadaise jis turėjo prasmę. Gesindavau žibintą ryte ir uždegdavau vakare. Dalį dienos ilsėdavausi, o dalį nakties miegodavau…

“정말 고된 일이야. 전에는 순탄한 일이었지. 아침에 불을 끄고 저녁이면 다시 켰지. 그래서 낮 동안은 쉬고 나머지 밤 에는 잠을 잘 수 있었거든…”

— O paskui nurodymas pasikeitė?

“그럼, 그 후 명령이 바뀐 건가?”

— Nurodymas nepasikeitė, — tarė žibintininkas. — Ir tai tragedija! Metai po metų planeta sukasi vis greičiau ir greičiau, o nurodymas nepasikeitė!

“명령은 바뀌지 않았어. 그게 비극이지! 이 별은 해가 갈 수록 점점 빨리 돌아. 그런데 명령은 바뀌지 않았으니!” 가로등지기가 말했다.

— Na ir kas? — paklausė mažasis princas.

“그래서?” 어린 왕자가 말했다.

— Ogi tas, kad ji dabar apsisuka per minutę ir aš nebeturiu nė sekundės poilsio. Uždegu ir užgesinu jį kartą per minutę!

“그래서 이제는 일 분에 한 번씩 도니 일 초도 쉴 틈이 없 어. 일 분마다 한 번씩 켜고 끄는 거지.”

— Kaip juokinga! Tavo planetoje diena trunka tik vieną minutę!

“그것참 이상하네! 아저씨네 별에선 하루가 일 분이라니!”

— Visai nejuokinga, — pasakė žibintininkas. — Mudu jau kalbamės visą mėnesį.

“조금도 이상할 것 없지. 우리가 함께 이야기 나눈 지 벌 써 한 달이 됐으니까.” 가로등지기가 말했다.

— Mėnesį?

“한 달이나?”

— Taip. Trisdešimt minučių. Trisdešimt dienų! Labas vakaras.

“그래. 삼십 분이니까, 삼십 일이지! 좋은 밤.”

Ir jis vėl uždegė žibintą.

그러고는 그는 다시 가로등을 켰다.

Mažasis princas pažvelgė į žibintininką, ir jam patiko tas žmogus, ištikimai vykdantis nurodymą.

어린 왕자는 그를 바라보았다. 명령에 그토록 충실한 그 가로등지기가 마음에 들었다.

Jis prisiminė, kaip kadaise pats perkėlinėjo kėdę iš vienos vietos į kitą, kad tik galėtų pamatyti saulėlydį. Ir jis panoro padėti draugui.

지난날 의자를 끌어당겨 석양 을 보러 가던 옛날이 생각났다. 친구를 도와주고 싶었다.

— Klausyk… aš žinau, kaip galėtum ilsėtis kada tik nori…

“이거 알아? …쉬고 싶을 때 쉴 방법을 알고 있는데…”

— Aš visada noriu ilsėtis, — atsakė žibintininkas.

“언제나 쉬고 싶지.” 가로등지기가 말했다.

Mat žmogus gali būti sykiu ir ištikimas, ir tingus.

사람은 누구나 충실하면서도 게으를 수 있다.

Mažasis princas kalbėjo toliau:
— Tavo planeta tokia mažuliukė, kad gali ją apeiti trimis žingsniais. Tau tereikia eiti ganėtinai lėtai, kad visąlaik liktum saulėje. Kai užsimanysi pailsėti, eisi, eisi… ir diena truks tiek laiko, kiek panorėsi.

어린 왕자는 이야기를 계속했다. “아저씨의 별은 아주 작으니까 세 발짝만 옮겨 놓으면 한 바퀴 돌 수 있어. 언제나 햇볕을 쬐려면 천천히 걷기만 하면 되는 거야. 쉬고 싶으면 걸어…그럼 원하는 대로 해가 길어 질 거야.”

— Na, iš to man menka nauda, — tarė žibintininkas. — Gyvenime aš labiausiai mėgstu miegoti.

“별로 도움이 안 되겠는 걸. 내 평생소원은 잠자는 거야.” 가로등지기가 말했다.

— Tada tavo reikalai nekokie, — tarė mažasis princas.

“안됐네.” 어린 왕자가 말했다.

— Nekokie, — pritarė jam žibintininkas. — Labas rytas.

“그러게 말이지. 좋은 밤.” 가로등지기기가 말했다.

Ir užgesino žibintą.

그러고는 가로등을 껐다.

„Šį žmogų, — keliaudamas toliau pagalvojo mažasis princas, — niekintų visi kiti — ir karalius, ir garbėtroška, ir girtuoklis, ir verslininkas. Ir vis dėlto jis vienintelis neatrodo man juokingas. Gal todėl, kad jam rūpi ne tik jis pats“.

더 먼 곳으로 여행을 떠나며 어린 왕자는 생각했다. ‘이 아저씨는 다른 모든 사람들, 왕, 허영쟁이, 술 아저씨 또는 사업가로부터 멸시받겠지. 하지만 우스꽝스럽게 보이 지 않는 사람은 이 아저씨뿐이야. 그건 이 아저씨가 저 자신 이 아닌 다른 일에 열심이기 때문일 거야.’

Jis apgailestaudamas atsiduso ir vėl pagalvojo:

어린 왕자는 안타까움에 한숨을 내쉬며 이런 생각을 해 봤다.

„Šis žmogus vienintelis, su kuriuo aš norėčiau draugauti. Bet jo planeta tikrai per maža. Dviem joje nėra vietos“.

‘친구 삼을 만한 건 이 아저씨뿐인데. 하지만 아저씨별은 너무 좁아. 두 사람만 돼도 설 자리가 없거든…’

Mažasis princas nedrįso prisipažinti, kad jam gaila palikti šią palaimintą planetą dar ir todėl, jog per parą joje gali pamatyti tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt saulėlydžių!

어린 왕자가 차마 고백할 수 없었던 것이 있다. 자신이 이 축복받은 별에 미련을 떨칠 수 없는 것이 특히 스물네 시간 동안 천사백사십 번 해가 지기 때문이었다는 사실이다.

XV

ⅩⅤ

Šeštoji planeta buvo dešimt kartų didesnė. Joje gyveno senas ponas, kuris rašė labai storas knygas.

여섯 번째 별은 열 배나 더 컸다. 이 별에는 굉장한 책을 쓰고 있는 노신사가 살았다.

— Žiūrėk! Štai ir tyrinėtojas! — sušuko jis, pamatęs mažąjį princą.

“이런! 탐험가가 오는군!” 어린 왕자를 보자 그는 크게 소리쳤다.

Mažasis princas atsisėdo ant stalo norėdamas kiek atsipūsti. Juk jis taip ilgai keliavo!

어린 왕자는 책상에 걸터앉아 잠깐 숨을 돌렸다. 벌써 여 행을 꽤 했나 보다!

— Iš kur tu? — paklausė jo senasis ponas.

“어디서 오는 거니?” 노인이 물었다.

— Kokia čia stora knyga? — pasidomėjo mažasis princas. — Ką jūs čia veikiate?

“이 두꺼운 책은 뭐에요? 여기서 뭘 하시는 거지요?”

— Aš geografas, — atsakė senasis ponas.

어린 왕자가 물었다. “난 지리학자란다.”

— O kas yra geografas?

노인이 말했다. “지리학자가 뭐예요?”

— Mokslininkas, žinantis, kur yra jūros, upės, miestai, kalnai ir dykumos.

“바다와 강과 도시와 산, 그리고 사막이 어디에 있는지를 아는 사람이지.”

— Labai įdomu, — tarė mažasis princas. — Štai pagaliau tikra profesija!

“거참 재미있네요. 그거야말로 진짜 직업이네요!”

Ir jis greitai žvilgsniu apmetė geografo planetą. Tokios didingos planetos dar niekad nebuvo matęs.

어린 왕자는 이렇게 말하고 지리학자의 별 주위를 살폈다. 그처럼 멋진 별을 본 적이 없었다.

— Jūsų planeta labai graži. Ar joje yra vandenynų?

“할아버지 별은 참 아름답군요. 바다도 있나요?”

— Šito aš nežinau, — atsakė geografas.

“그거야 알 수 없지.” 지리학자가 대답했다.

— Ak… — Mažasis princas jautėsi nusivylęs. — O kalnų?

“그래요? (어린 왕자는 실망했다.) 그럼 산은요?”

— Šito aš nežinau, — atsakė geografas.

“난 알 수 없어.” 지리학자가 말했다.

— O miestų, upių ir dykumų?

“그럼 도시와 강과 사막은요?”

— Šito aš irgi nežinau, — tarė geografas.

“그것도 알 수 없어.” 지리학자가 말했다.

— Bet juk jūs geografas!

“지리학자라면서요?”

— Teisybė, — patvirtino senasis geografas. — Aš esu geografas, bet ne tyrinėtojas. Savo planetoje aš visiškai neturiu tyrinėtojų. Ne geografo uždavinys skaičiuoti miestus, upes, kalnus, jūras, vandenynus ir dykumas.

“그래. 하지만 난 탐험가가 아니거든. 내겐 탐험가가 하나 도 없거든. 도시, 강, 산, 바다, 태양, 사막을 세러 다니는 건 지리학자의 몫이 아니란다.

Geografas — pernelyg svarbus asmuo, jam nėra kada bastytis. Jis niekad neišeina iš savo kabineto. Bet priima tyrinėtojus ir užrašo jų prisiminimus. Ir jeigu bent vieno tyrinėtojo prisiminimai jam pasirodo įdomūs, geografas liepia surinkti informaciją apie tyrinėtojo moralę.

지리학자는 너무 중요한 사람이 라 산책할 여유가 없지. 서재를 떠나지 못해. 서재에서 탐험 가들을 만나지. 그들에게 물어보고 그들의 기억을 기록하지. 탐험가의 기억 중에 지리학자가 흥미로워하는 게 있으면 탐 험가의 품행을 조사하지.”

— Kodėl?

“그건 왜요?”

— Jeigu tyrinėtojas imtų meluoti, geografijos vadovėliuose viską neatitaisomai supainiotų. Jeigu tyrinėtojas per daug išgertų — irgi būtų blogai.

“탐험가가 거짓말하면 지리책이 큰일 나지. 탐험가가 술 을 너무 마셔도 그렇지.”

— Kodėl? — paklausė mažasis princas.

“그건 왜요?” 어린 왕자가 말했다.

— Dėl to, kad girtuokliams dvejinasi akyse. Girtas geografas vietoje vieno kalno visur pažymėtų du.

“왜냐하면 술 취하면 둘로 보이거든. 그러면 산이 하나밖 에 없는 곳에 두 개의 산을 표시할 수도 있지.”

— Pažįstu vieną žmogų, — tarė mažasis princas, — kuris būtų blogas tyrinėtojas.

“내가 아는 어떤 사람도 형편없는 탐험가가 될 수 있겠 네요?” 어린 왕자가 말했다.

— Galimas daiktas. Kai paaiškėja, kad tyrinėtojas — padorus žmogus, tada surenkama informacija apie jo atradimą.

“그럴 수도 있겠지. 그래서 탐험가의 품행이 양호하다고 알려지면 그가 발견한 것을 조사하지.”

— Kas nors vyksta jo patikrinti?

“가서 보나요?”

— Ne. Tai pernelyg sudėtinga. Bet iš tyrinėtojo pareikalaujama įrodymų. Jeigu jis, pavyzdžiui, atrado didelį kalną, tegu atneša nuo jo didelių akmenų.

“가지 않아. 너무 번다하니까. 그 대신 탐험가에게 증거를 제시하라고 요구하는 거야. 커다란 산을 발견했다면 커다란 암석을 가져오라고 시키지.”

Staiga geografas susijaudino.

지리학자는 갑자기 흥분해서 말했다.

— Bet tu irgi atkeliavai iš toli! Tu irgi tyrinėtojas! Papasakok man apie savo planetą!

“그런데 너는 멀리서 왔지? 너는 탐험가야! 네 별 이야기 를 자세히 해 보거라!”

Geografas atsivertė įrašų žurnalą ir pasismailino pieštuką. Tyrinėtojų pasakojimai pirmiausia užra65 šomi pieštuku. Informacija perrašoma rašalu tik tada, kai tyrinėtojas pateikia įrodymus.

그러더니 지리학자는 공책을 펼치고 연필을 깎았다. 탐험 가의 이야기를 처음에는 연필로 기록한다. 이후 증거가 확보 되면 기다렸다가 잉크로 적는 것이다.

— Na? — paklausė geografas.

“자, 어떤 별이지?” 지리학자가 물었다.

— Na, ten, kur aš gyvenu, — pradėjo mažasis princas, — nelabai įdomu, nes viskas maža. Turiu tris ugnikalnius. Du veikiančius ir vieną užgesusį. Bet ką gali žinoti.

“아, 내 별은 별로 흥미롭지 않아요. 무척 작거든요. 화산 이 셋 있어요. 둘은 활동 중이고 하나는 꺼져 있지요. 하지만 누가 알아요.”

— Ką gali žinoti, — pritarė geografas.

“누가 알겠니.” 지리학자가 말했다.

— Ir dar turiu gėlę.

“꽃도 하나 있어요.”

— Gėlių mes neįrašome, — tarė geografas.

“우린 꽃은 기록하지 않아.” 지리학자가 말했다.

— Kodėl? Juk jos visų gražiausios!

“왜요? 제일 예쁜 꽃인데!”

— Dėl to, kad gėlės efemeriškos.

“꽃들은 덧없는 것이니까.”

— Ką reiškia „efemeriškos“?

“‘덧없는’ 게 뭐예요?”

— Geografijos knygos — pačios rimčiausios knygos pasaulyje, — paaiškino geografas. — Jos niekad nepasensta. Kalnas labai retai keičia savo vietą. O vandenynas labai retai išdžiūsta. Mes aprašome amžinus dalykus.

“지리책은 모든 책 가운데 가장 귀중한 책이야. 지리책은 유행에 뒤지는 법이 없지. 산이 위치를 바꾸는 건 매우 드물 지. 바다가 바닥을 보이는 일도 그렇고. 우리는 영원한 것을 기록하지.”

— Bet užgesęs ugnikalnis gali pabusti, — pertraukė jį mažasis princas. — O ką reiškia „efemeriškas“?

“하지만 꺼진 화산들이 깨어날 수도 있어요. ‘덧없는’ 게 뭐예요?” 어린 왕자가 말을 가로막았다.