Mažasis princas / Il Piccolo Principe — czytaj online. Strona 5

Litewsko-włoska dwujęzyczna książka

Antoine de Saint-Exupéry

Mažasis princas

Antoine de Saint-Exupéry

Il Piccolo Principe

— Vadinasi, jos mano, nes aš pirmas pagalvojau apie jas.

«Allora sono mie che vi ho pensato per il primo».

— Ir to užtenka?

«E questo basta?»

— Žinoma. Kai randi deimantą, kuris niekam nepriklauso, — jis tavo. Kai atrandi salą, kuri niekam nepriklauso, — ji tavo. Kai tau pirmam kyla kokia nors idėja, tu ją užpatentuoji, ir ji tavo. O aš turiu žvaigždes, nes niekam prieš mane nebuvo šovusi mintis jas turėti.

«Certo. Quando trovi un diamante che non è di nessuno, è tuo. Quando trovi un’isola che non è di nessuno, è tua. Quando tu hai un’idea per primo, la fai brevettare, ed è tua. E io possiedo le stelle, perché mai nessuno prima di me si è sognato di possederle».

— Čia tai jau teisybė, — sutiko mažasis princas. — Ir ką tu su jomis veiki?

«Questo è vero», disse il piccolo principe. «Che te ne fai?»

— Valdau. Skaičiuoju ir perskaičiuoju jas, — paaiškino verslininkas. — Tai nelengva. Bet aš rimtas žmogus!

«Le amministro. Le conto e le riconto», disse l’uomo d’affari. «È una cosa difficile, ma io sono un uomo serio!»

Mažasis princas dar nebuvo patenkintas.

Il piccolo principe non era ancora soddisfatto.

— Jei aš turiu šaliką, galiu apsivynioti juo kaklą ir pasiimti kur noriu. Jei turiu gėlę, galiu ją nuskinti ir nusinešti. Bet tu negali nusiskinti žvaigždžių!

«Io, se possiedo un fazzoletto di seta, posso metterlo intorno al collo e portarmelo via. Se possiedo un fiore, posso cogliere il mio fiore e portarlo con me. Ma tu non puoi cogliere le stelle».

— Ne, bet galiu jas padėti į banką.

«No, ma posso depositarle alla banca».

— O ką tai reiškia?

«Che cosa vuol dire?»

— Tai reiškia, kad aš parašau popieriuje, kiek turiu žvaigždžių. Tada tą popierių padedu į stalčių ir užrakinu.

«Vuol dire che scrivo su un pezzetto di carta il numero delle mie stelle e poi chiudo a chiave questo pezzetto di carta in un cassetto».

— Ir viskas?

«Tutto qui?»

— Bet to užtenka!

«È sufficiente».

„Įdomu, — pagalvojo mažasis princas. — Gana poetiška. Bet nelabai rimta“.

È divertente, pensò il piccolo principe, e abbastanza poetico. Ma non è molto serio.

Mažasis princas apie rimtus dalykus turėjo savo nuomonę, kuri labai skyrėsi nuo suaugusiųjų nuomonės.

Il piccolo principe aveva sulle cose serie delle idee molto diverse da quelle dei grandi.

— Aš turiu gėlę, — tarė jis, — ir kasdien ją laistau. Aš turiu tris ugnikalnius, kuriuos valau kiekvieną savaitę. Taip pat išvalau ir užgesusį ugnikalnį. Juk niekad nežinai, kas gali atsitikti. Mano ugnikalniams ir gėlei naudinga, kad aš juos turiu. O žvaigždėms iš tavęs jokios naudos…

«Io», disse il piccolo principe, «possiedo un fiore che innaffio tutti i giorni. Possiedo tre vulcani dei quali spazzo il camino tutte le settimane. Perché spazzo il camino anche di quello spento. Non si sa mai. È utile ai miei vulcani, ed è utile al mio fiore che io li possegga. Ma tu non sei utile alle stelle…»

Verslininkas prasižiojo, bet neturėjo ką atsakyti, ir mažasis princas jį paliko.

L’uomo d’affari apri la bocca ma non trovò niente da rispondere e il piccolo principe se ne andò.

„Tie suaugusieji tikrai labai savotiški“, — tyliai mąstė jis, keliaudamas savo keliu.

Decisamente i grandi sono proprio straordinari, si disse semplicemente durante il viaggio.

XIV

XIV

Penktoji planeta buvo labai įdomi, nes visų mažiausia. Joje užteko vietos tik žibintui ir žibintininkui.

Il quinto pianeta era molto strano. Vi era appena il posto per sistemare un lampione e l’uomo che l’accendeva.

Mažasis princas niekaip neįstengė suprasti, kam reikalingas žibintas ir žibintininkas kažkur danguje, planetoje, kurioje nėra nei namų, nei gyventojų.

Il piccolo principe non riusciva a spiegarsi a che potessero servire, spersi nel cielo, su di un pianeta senza case, senza abitanti, un lampione e il lampionaio. Eppure si disse:

Tačiau jis tyliai pagalvojo: „Galbūt šis žmogus juokingas, bet ne toks juokingas kaip karalius, garbėtroška, verslininkas ir girtuoklis. Jo darbas bent jau turi prasmę. Kai jis uždega savo žibintą, tarsi gimsta dar viena žvaigždė ar gėlė. O kai žibintą užgesina, tą žvaigždę ar gėlę užmigdo. Jo darbas labai gražus. Ir tikrai naudingas, nes gražus“.

«Forse quest’uomo è veramente assurdo. Però è meno assurdo del re, del vanitoso, dell’uomo d’affari e dell’ubriacone. Almeno il suo lavoro ha un senso. Quando accende il suo lampione, è come se facesse nascere una stella in più, o un fiore. Quando lo spegne addormenta il fiore o la stella. È una bellissima occupazione, ed è veramente utile, perché è bella».

Nusileidęs ant šios planetos, jis pagarbiai pasisveikino su žibintininku:

Salendo sul pianeta salutò rispettosamente l’uomo:

— Laba diena. Kodėl tu dabar užgesinai savo žibintą?

«Buon giorno. Perché spegni il tuo lampione?»

— Toks nurodymas, — atsakė žibintininkas. — Labas rytas.

«È la consegna», rispose il lampionaio. «Buon giorno».

— O kas yra įsakymas?

«Che cos’è la consegna?»

— Įsakymas gesinti žibintą. Labas vakaras.

«È di spegnere il mio lampione. Buona sera».

Ir vėl uždegė žibintą.

E lo riaccese.

— Kodėl tu jį vėl uždegei?

«E adesso perché lo riaccendi?»

— Toks įsakymas, — atsakė žibintininkas.

«È la consegna».

— Nieko nesuprantu, — tarė mažasis princas.

«Non capisco», disse il piccolo principe.

— Nėra čia ko suprasti, — pasakė žibintininkas. — Įsakymas yra įsakymas. Labas rytas.

«Non c’è nulla da capire», disse l’uomo, «la consegna è la consegna. Buon giorno».

Ir vėl užgesino žibintą.

E spense il lampione.

Paskui raudona languota nosine nusišluostė prakaitą nuo kaktos.

Poi si asciugò la fronte con un fazzoletto a quadri rossi.

— Mano darbas siaubingas. Kadaise jis turėjo prasmę. Gesindavau žibintą ryte ir uždegdavau vakare. Dalį dienos ilsėdavausi, o dalį nakties miegodavau…

«Faccio un mestiere terribile. Una volta era ragionevole. Accendevo al mattino e spegnevo alla sera, e avevo il resto del giorno per riposarmi e il resto della notte per dormire…»

— O paskui nurodymas pasikeitė?

«E dopo di allora è cambiata la consegna?»

— Nurodymas nepasikeitė, — tarė žibintininkas. — Ir tai tragedija! Metai po metų planeta sukasi vis greičiau ir greičiau, o nurodymas nepasikeitė!

«La consegna non è cambiata», disse il lampionaio, «è proprio questo il dramma. Il pianeta di anno in anno ha girato sempre più in fretta e la consegna non è stata cambiata!»

— Na ir kas? — paklausė mažasis princas.

«Ebbene?» disse il piccolo principe.

— Ogi tas, kad ji dabar apsisuka per minutę ir aš nebeturiu nė sekundės poilsio. Uždegu ir užgesinu jį kartą per minutę!

«Ebbene, ora che fa un giro al minuto, non ho più un secondo di riposo. Accendo e spengo una volta al minuto!»

— Kaip juokinga! Tavo planetoje diena trunka tik vieną minutę!

«È divertente! I giorni da te durano un minuto!»

— Visai nejuokinga, — pasakė žibintininkas. — Mudu jau kalbamės visą mėnesį.

«Non è per nulla divertente», disse l’uomo. «Lo sai che stiamo parlando da un mese?»

— Mėnesį?

«Da un mese?»

— Taip. Trisdešimt minučių. Trisdešimt dienų! Labas vakaras.

«Sì. Trenta minuti: trenta giorni! Buona sera».

Ir jis vėl uždegė žibintą.

E riaccese il suo lampione.

Mažasis princas pažvelgė į žibintininką, ir jam patiko tas žmogus, ištikimai vykdantis nurodymą.

Il piccolo principe lo guardò e senti improvvisamente di amare questo uomo che era così fedele alla sua consegna.

Jis prisiminė, kaip kadaise pats perkėlinėjo kėdę iš vienos vietos į kitą, kad tik galėtų pamatyti saulėlydį. Ir jis panoro padėti draugui.

Si ricordò dei tramonti che lui stesso una volta andava a cercare, spostando la sua sedia. E volle aiutare il suo amico:

— Klausyk… aš žinau, kaip galėtum ilsėtis kada tik nori…

«Sai… conosco un modo per riposarti quando vorrai…»

— Aš visada noriu ilsėtis, — atsakė žibintininkas.

«Lo vorrei sempre», disse l’uomo.

Mat žmogus gali būti sykiu ir ištikimas, ir tingus.

Perché si può essere nello stesso tempo fedeli e pigri.

Mažasis princas kalbėjo toliau:
— Tavo planeta tokia mažuliukė, kad gali ją apeiti trimis žingsniais. Tau tereikia eiti ganėtinai lėtai, kad visąlaik liktum saulėje. Kai užsimanysi pailsėti, eisi, eisi… ir diena truks tiek laiko, kiek panorėsi.

E il piccolo principe continuò: «Il tuo pianeta è così piccolo che in tre passi ne puoi fare il giro. Non hai che da camminare abbastanza lentamente per rimanere sempre al sole. Quando vorrai riposarti camminerai e il giorno durerà finché tu vorrai».

— Na, iš to man menka nauda, — tarė žibintininkas. — Gyvenime aš labiausiai mėgstu miegoti.

«Non mi serve a molto», disse l’uomo. «Ciò che desidero soprattutto nella vita è di dormire».

— Tada tavo reikalai nekokie, — tarė mažasis princas.

«Non hai fortuna», disse il piccolo principe.

— Nekokie, — pritarė jam žibintininkas. — Labas rytas.

«Non ho fortuna», rispose l’uomo. «Buon giorno».

Ir užgesino žibintą.

E spense il suo lampione.

„Šį žmogų, — keliaudamas toliau pagalvojo mažasis princas, — niekintų visi kiti — ir karalius, ir garbėtroška, ir girtuoklis, ir verslininkas. Ir vis dėlto jis vienintelis neatrodo man juokingas. Gal todėl, kad jam rūpi ne tik jis pats“.

Quest’uomo, si disse il piccolo principe, continuando il suo viaggio, quest’uomo sarebbe disprezzato da tutti gli altri, dal re, dal vanitoso, dall’ubriacone, dall’uomo d’affari. Tuttavia è il solo che non mi sembri ridicolo. Forse perché si occupa di altro che non di se stesso.

Jis apgailestaudamas atsiduso ir vėl pagalvojo:

Ebbe un sospiro di rammarico e si disse ancora:

„Šis žmogus vienintelis, su kuriuo aš norėčiau draugauti. Bet jo planeta tikrai per maža. Dviem joje nėra vietos“.

Questo è il solo di cui avrei potuto farmi un amico. Ma il suo pianeta è veramente troppo piccolo, non c’è posto per due…

Mažasis princas nedrįso prisipažinti, kad jam gaila palikti šią palaimintą planetą dar ir todėl, jog per parą joje gali pamatyti tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt saulėlydžių!

Quello che il piccolo principe non osava confessare a se stesso, era che di questo pianeta benedetto rimpiangeva soprattutto i suoi millequattrocentoquaranta tramonti nelle ventiquattro ore!

XV

XV

Šeštoji planeta buvo dešimt kartų didesnė. Joje gyveno senas ponas, kuris rašė labai storas knygas.

Il sesto pianeta era dieci volte più grande. Era abitato da un vecchio signore che scriveva degli enormi libri.

— Žiūrėk! Štai ir tyrinėtojas! — sušuko jis, pamatęs mažąjį princą.

«Ecco un esploratore», esclamò quando scorse il piccolo principe.

Mažasis princas atsisėdo ant stalo norėdamas kiek atsipūsti. Juk jis taip ilgai keliavo!

Il piccolo principe si sedette sul tavolo ansimando un poco. Era in viaggio da tanto tempo.

— Iš kur tu? — paklausė jo senasis ponas.

«Da dove vieni?» gli domandò il vecchio signore.

— Kokia čia stora knyga? — pasidomėjo mažasis princas. — Ką jūs čia veikiate?

«Che cos’è questo grosso libro?» disse il piccolo principe. «Che cosa fate qui?»

— Aš geografas, — atsakė senasis ponas.

«Sono un geografo», disse il vecchio signore.

— O kas yra geografas?

«Che cos’è un geografo?»

— Mokslininkas, žinantis, kur yra jūros, upės, miestai, kalnai ir dykumos.

«È un sapiente che sa dove si trovano i mari, i fiumi, le città, le montagne e i deserti».

— Labai įdomu, — tarė mažasis princas. — Štai pagaliau tikra profesija!

«È molto interessante», disse il piccolo principe, «questo finalmente è un vero mestiere!»

Ir jis greitai žvilgsniu apmetė geografo planetą. Tokios didingos planetos dar niekad nebuvo matęs.

E diede un’occhiata tutto intorno sul pianeta del geografo. Non aveva mai visto fino ad ora un pianeta così maestoso.

— Jūsų planeta labai graži. Ar joje yra vandenynų?

«È molto bello il vostro pianeta. Ci sono degli oceani?»

— Šito aš nežinau, — atsakė geografas.

«Non lo posso sapere», disse il geografo.

— Ak… — Mažasis princas jautėsi nusivylęs. — O kalnų?

«Ah! (il piccolo principe fu deluso) E delle montagne?»

— Šito aš nežinau, — atsakė geografas.

«Non lo posso sapere», disse il geografo.

— O miestų, upių ir dykumų?

«E delle città e dei fiumi e dei deserti?»

— Šito aš irgi nežinau, — tarė geografas.

«Neppure lo posso sapere», disse il geografo.

— Bet juk jūs geografas!

«Ma siete un geografo!»

— Teisybė, — patvirtino senasis geografas. — Aš esu geografas, bet ne tyrinėtojas. Savo planetoje aš visiškai neturiu tyrinėtojų. Ne geografo uždavinys skaičiuoti miestus, upes, kalnus, jūras, vandenynus ir dykumas.

«Esatto», disse il geografo, «ma non sono un esploratore. Manco completamente di esploratori. Non è il geografo che va a fare il conto delle città, dei fiumi, delle montagne, dei mari, degli oceani e dei deserti.

Geografas — pernelyg svarbus asmuo, jam nėra kada bastytis. Jis niekad neišeina iš savo kabineto. Bet priima tyrinėtojus ir užrašo jų prisiminimus. Ir jeigu bent vieno tyrinėtojo prisiminimai jam pasirodo įdomūs, geografas liepia surinkti informaciją apie tyrinėtojo moralę.

Il geografo è troppo importante per andare in giro. Non lascia mai il suo ufficio, ma riceve gli esploratori, li interroga e prende degli appunti sui loro ricordi. E se i ricordi di uno di loro gli sembrano interessanti, il geografo fa fare un’inchiesta sulla moralità dell’esploratore».

— Kodėl?

«Perché?»

— Jeigu tyrinėtojas imtų meluoti, geografijos vadovėliuose viską neatitaisomai supainiotų. Jeigu tyrinėtojas per daug išgertų — irgi būtų blogai.

«Perché se l’esploratore mentisse porterebbe una catastrofe nei libri di geografia. Ed anche un esploratore che bevesse troppo».

— Kodėl? — paklausė mažasis princas.

«Perché?» domandò il principe.

— Dėl to, kad girtuokliams dvejinasi akyse. Girtas geografas vietoje vieno kalno visur pažymėtų du.

«Perché gli ubriachi vedono doppio e allora il geografo annoterebbe due montagne là dove ce n’è una sola».

— Pažįstu vieną žmogų, — tarė mažasis princas, — kuris būtų blogas tyrinėtojas.

«Io conosco qualcuno», disse il piccolo principe, «che sarebbe un cattivo esploratore».

— Galimas daiktas. Kai paaiškėja, kad tyrinėtojas — padorus žmogus, tada surenkama informacija apie jo atradimą.

«È possibile. Dunque, quando la moralità dell’esploratore sembra buona, si fa un’inchiesta sulla sua scoperta».

— Kas nors vyksta jo patikrinti?

«Si va a vedere?»

— Ne. Tai pernelyg sudėtinga. Bet iš tyrinėtojo pareikalaujama įrodymų. Jeigu jis, pavyzdžiui, atrado didelį kalną, tegu atneša nuo jo didelių akmenų.

«No, è troppo complicato. Ma si esige che l’esploratore fornisca le prove. Per esempio, se si tratta di una grossa montagna, si esige che riporti delle grosse pietre».

Staiga geografas susijaudino.

All’improvviso il geografo si commosse.

— Bet tu irgi atkeliavai iš toli! Tu irgi tyrinėtojas! Papasakok man apie savo planetą!

«Ma tu, tu vieni da lontano! Tu sei un esploratore! Mi devi descrivere il tuo pianeta!»

Geografas atsivertė įrašų žurnalą ir pasismailino pieštuką. Tyrinėtojų pasakojimai pirmiausia užra65 šomi pieštuku. Informacija perrašoma rašalu tik tada, kai tyrinėtojas pateikia įrodymus.

E il geografo, avendo aperto il suo registro, temperò la sua matita. I resoconti degli esploratori si annotano da prima a matita, e si aspetta per annotarli a penna che l’esploratore abbia fornito delle prove.

— Na? — paklausė geografas.

«Allora?» interrogò il geografo.

— Na, ten, kur aš gyvenu, — pradėjo mažasis princas, — nelabai įdomu, nes viskas maža. Turiu tris ugnikalnius. Du veikiančius ir vieną užgesusį. Bet ką gali žinoti.

«Oh! da me», disse il piccolo principe, «non è molto interessante, è talmente piccolo. Ho tre vulcani, due in attività e uno spento. Ma non si sa mai».

— Ką gali žinoti, — pritarė geografas.

«Non si sa mai», disse il geografo.

— Ir dar turiu gėlę.

«Ho anche un fiore».

— Gėlių mes neįrašome, — tarė geografas.

«Noi non annotiamo i fiori», disse il geografo.

— Kodėl? Juk jos visų gražiausios!

«Perché? Sono la cosa più bella».

— Dėl to, kad gėlės efemeriškos.

«Perché i fiori sono effimeri».

— Ką reiškia „efemeriškos“?

«Che cosa vuol dire “effimero”?»

— Geografijos knygos — pačios rimčiausios knygos pasaulyje, — paaiškino geografas. — Jos niekad nepasensta. Kalnas labai retai keičia savo vietą. O vandenynas labai retai išdžiūsta. Mes aprašome amžinus dalykus.

«Le geografie», disse il geografo, «sono i libri più preziosi fra tutti i libri. Non passano mai di moda. È molto raro che una montagna cambi di posto. È molto raro che un oceano si prosciughi. Noi descriviamo delle cose eterne».

— Bet užgesęs ugnikalnis gali pabusti, — pertraukė jį mažasis princas. — O ką reiškia „efemeriškas“?

«Ma i vulcani spenti si possono risvegliare», interruppe il piccolo principe. «Che cosa vuol dire “effimero”?»