Iš anglų kalbos vertė Pranas Bieliauskas.

Traduzione di Nini Bompiani Bregoli.

LEONUI VERTUI

A LEONE WERTH

Atsiprašau vaikų, kad šią knygą skyriau suaugusiam žmogui. Turiu rimtą pasiteisinimą: tas suaugęs žmogus — mano geriausias draugas pasaulyje. Turiu ir kitą pasiteisinimą: tas suaugęs žmogus viską supranta, net vaikiškas knygas. Turiu ir trečią pasiteisinimą: tas suaugęs žmogus gyvena Prancūzijoje, kenčia alkį ir šaltį. Jam labai reikia paguodos.

Domando perdono ai bambini di aver dedicato questo libro a una persona grande. Ho una scusa seria: questa persona grande è il miglior amico che abbia al mondo. Ho una seconda scusa: questa persona grande può capire tutto, anche i libri per bambini; e ne ho una terza: questa persona grande abita in Francia, ha fame, ha freddo e ha molto bisogno di essere consolata.

Jei visų šių pasiteisinimų nepakanka, tada skiriu šią knygą vaikui, iš kurio tas žmogus išaugo. Visi suaugusieji kadaise buvo vaikai. (Deja, tai prisimena tik nedaugelis.) Tad taisau paskyrimą:

E se tutte queste scuse non bastano, dedicherò questo libro al bambino che questa grande persona è stato. Tutti i grandi sono stati bambini una volta. (Ma pochi di essi se ne ricordano). Perciò correggo la mia dedica:

LEONUI VERTUI, KAI JIS BUVO MAŽAS BERNIUKAS

A LEONE WERTH QUANDO ERA UN BAMBINO

I

I

Kartą, kai man buvo šešeri, knygoje apie pirmykščią girią, pavadintoje Šiaip pasakojimai, pamačiau nuostabų paveikslėlį. Ten buvo nupieštas smauglys, ryjantis kažkokį žvėrį. Štai to piešinio kopija.

Un tempo lontano, quando avevo sei anni, in un libro sulle foreste primordiali, intitolato «Storie vissute della natura», vidi un magnifico disegno. Rappresentava un serpente boa nell’atto di inghiottire un animale. Eccovi la copia del disegno.

Knygoje buvo parašyta: „Smaugliai praryja visą savo auką nekramtydami, užtat jie negali nė krustelėti ir pusę metų miega ją virškindami“.

C’era scritto: «I boa ingoiano la loro preda Tutta intera, senza masticarla. Dopo di che non riescono più a muoversi e dormono durante i sei mesi che la digestione richiede».

Tada daug mąsčiau apie džiunglių nuotykius ir galiausiai spalvotu pieštuku man pavyko nupaišyti savo pirmąjį piešinį. Piešinį numeris 1. Jis atrodė taip:

Meditai a lungo sulle avventure della jungla. E a mia volta riuscii a tracciare il mio primo disegno. Il mio disegno numero uno. Era così:

Savo šedevrą parodžiau suaugusiems žmonėms ir paklausiau, ar jiems mano piešinys baisus.

Mostrai il mio capolavoro alle persone grandi, domandando se il disegno li spaventava.

Jie atsakė:
— Kodėl skrybėlė turėtų būti baisi?

Ma mi risposero: «Spaventare? Perché mai, uno dovrebbe essere spaventato da un cappello?»

Bet aš buvau nupiešęs ne skrybėlę, o smauglį, kuris virškina dramblį. Tada nupiešiau vidų, kad suaugusieji galėtų suprasti. Jiems visada reikia paaiškinti. Mano piešinys numeris 2 atrodė taip:

Il mio disegno non era il disegno di un cappello. Era il disegno di un boa che digeriva un elefante. Affinché vedessero chiaramente che cos’era, disegnai l’interno del boa. Bisogna sempre spiegargliele le cose, ai grandi. Il mio disegno numero due si presentava così:

Suaugusieji man patarė nepiešti smauglių nei iš išorės, nei iš vidaus, o verčiau domėtis geografija, istorija, aritmetika ir gramatika. Todėl būdamas šešerių atsisakiau puikios dailininko karjeros.

Questa volta mi risposero di lasciare da parte i boa, sia di fuori che di dentro, e di applicarmi invece alla geografia, alla storia, all’aritmetica e alla grammatica. Fu così che a sei anni io rinunziai a quella che avrebbe potuto essere la mia gloriosa carriera di pittore.

Patyręs nesėkmę su piešiniais numeris 1 ir numeris 2, labai nusiminiau. Suaugusieji niekad nieko nesupranta patys, o vaikams pabosta visą laiką jiems aiškinti ir aiškinti…

Il fallimento del mio disegno numero uno e del mio disegno numero due mi aveva disanimato. I grandi non capiscono mai niente da soli e i bambini si stancano a spiegargli tutto ogni volta.

Tad turėjau rinktis kitą profesiją ir išmokau vairuoti lėktuvus. Apskridau jais beveik visą pasaulį. Ir geografija man iš tikrųjų labai pravertė.

Allora scelsi un’altra professione e imparai a pilotare gli aeroplani. Ho volato un po’ sopra tutto il mondo: e veramente la geografia mi è stata molto utile.

Aš įstengdavau iš pirmo žvilgsnio atskirti Kiniją nuo Arizonos. Tai labai naudinga, jei pasiklysti naktį.

A colpo d’occhio posso distinguere la Cina dall’Arizona, e se uno si perde nella notte, questa sapienza è di grande aiuto.

Per savo gyvenimą man teko be galo daug bendrauti su begale rimtų žmonių. Aš ilgai gyvenau tarp suaugusiųjų. Prisižiūrėjau į juos iš labai arti, bet mano nuomonė apie juos ne kaži kiek pagerėjo.

Ho incontrato molte persone importanti nella mia vita, ho vissuto a lungo in mezzo ai grandi. Li ho conosciuti intimamente, li ho osservati proprio da vicino. Ma l’opinione che avevo di loro non è molto migliorata.

Kai sutikdavau suaugusįjį, kuris man atrodydavo truputį nuovokesnis už kitus, išbandydavau jį savo piešiniu numeris 1, kurį išsaugojau. Norėdavau sužinoti, ar tas žmogus iš tikrųjų ką nutuokia.

Quando ne incontravo uno che mi sembrava di mente aperta, tentavo l’esperimento del mio disegno numero uno, che ho sempre conservato. Cercavo di capire così se era veramente una persona comprensiva.

Bet visada išgirsdavau tą patį atsakymą: „Tai skrybėlė“.

Ma, chiunque fosse, uomo o donna, mi rispondeva: «È un cappello».

Todėl daugiau nebesikalbėdavau su juo nei apie smauglius, nei apie pirmykščias girias, nei apie žvaigždes. Nusileisdavau iki jo lygio, ir mudu šnekėdavomės apie bridžą, golfą, politiką ir kaklaraiščius. Ir tas suaugėlis būdavo labai laimingas susipažinęs su tokiu protingu žmogumi…

E allora non parlavo di boa, di foreste primitive, di stelle. Mi abbassavo al suo livello. Gli parlavo di bridge, di golf, di politica, di cravatte. E lui era tutto soddisfatto di avere incontrato un uomo tanto sensibile.

II

II

Taip ir gyvenau vienas, neturėdamas su kuo pasišnekėti iš širdies, kol prieš šešerius metus Sacharos dykumoje įvyko avarija.

Così ho trascorso la mia vita solo, senza nessuno cui poter parlare, fino a sei anni fa quando ebbi un incidente col mio aeroplano, nel deserto del Sahara.

Kažkas sulūžo mano lėktuvo variklyje. Su manimi nebuvo nei mechaniko, nei keleivių, ir aš nusprendžiau pamėginti jį sutaisyti pats, nors manęs laukė sunkus darbas.

Qualche cosa si era rotta nel motore, e siccome non avevo con me né un meccanico, né dei passeggeri, mi accinsi da solo a cercare di riparare il guasto.

Man tai buvo gyvybės ar mirties klausimas. Geriamojo vandens turėjau vos vienai savaitei.

Era una questione di vita o di morte, perché avevo acqua da bere soltanto per una settimana.

Pirmąjį vakarą užmigau ant smėlio už tūkstančio mylių nuo žmonių gyvenamos vietos. Jaučiausi vienišesnis nei viduryje vandenyno ant plausto plūduriuojantis jūreivis, išsigelbėjęs iš skęstančio laivo.

La prima notte, dormii sulla sabbia, a mille miglia da qualsiasi abitazione umana. Ero più isolato che un marinaio abbandonato in mezzo alt’oceano, su una zattera, dopo un naufragio.

Todėl galite įsivaizduoti, kaip nustebau, kai auštant mane pažadino keistas plonytis balselis. Jis tarė:

Potete Immaginare il mio stupore di essere svegliato all’alba da una strana vocetta:

— Prašau… nupiešk man avelę.

«Mi disegni, per favore, una pecora?»

— Ką?

«Cosa?»

— Nupiešk man avelę…

«Disegnami una pecora».

Pašokau, tarsi į mane būtų trenkęs žaibas. Pasitryniau akis. Gerai apsižvalgiau aplink. Ir pamačiau mane rimtai stebintį nepaprastą mažą berniuką.

Balzai in piedi come fossi stato colpito da un fulmine. Mi strofinai gli occhi più volte guardandomi attentamente intorno. E vidi una straordinaria personcina che mi stava esaminando con grande serietà.

Štai geriausias jo portretas, kurį vėliau man pavyko nupiešti.

Qui potete vedere il miglior ritratto che riuscii a fare di lui, più tardi.

Mano piešinys, žinoma, žavumu nė kiek neprilygsta modeliui. Tačiau aš nekaltas. Kai buvau šešerių, suaugusieji man atmušė bet kokį norą tapti dailininku, ir aš nieko daugiau neišmokau piešti, tik smauglius iš vidaus ir iš išorės.

Ma il mio disegno è molto meno affascinante del modello. La colpa non è mia, però. Con lo scoraggiamento che hanno dato i grandi, quando avevo sei anni, alla mia carriera di pittore, non ho mai imparato a disegnare altro che serpenti boa dal di fuori o serpenti boa dal di dentro.

Tad išpūtęs iš nuostabos akis žiūrėjau į netikėtą vaiduoklį. Nepamirškit, kad buvau atsidūręs už tūkstančio mylių nuo bet kokios gyvenamos vietos. Tačiau mano mažylis neatrodė nei išklydęs iš kelio, nei mirtinai pavargęs, nei mirštantis iš alkio, troškulio ar baimės.

Ora guardavo fisso l’improvvisa apparizione con gli occhi fuori dall’orbita per lo stupore. Dovete pensare che mi trovavo a mille miglia da una qualsiasi regione abitata, eppure il mio ometto non sembrava smarrito in mezzo alle sabbie, né tramortito per la fatica, o per la fame, o per la sete, o per la paura.

Ir nė kiek nebuvo panašus į vaiką, Štai geriausias jo portretas, kurį vėliau man pavyko nupiešti pasiklydusį dykumos viduryje, už tūkstančio mylių nuo bet kokios gyvenamos vietos. Galop atgavęs žadą paklausiau:

Niente di lui mi dava l’impressione di un bambino sperduto nel deserto, a mille miglia da qualsiasi abitazione umana. Quando finalmente potei parlare gli domandai:

— Bet… ką tu čia veiki?

«Ma che cosa fai qui?»

Ir tada jis vėl tyliai, bet labai rimtai pakartojo:

Come tutta risposta, egli ripeté lentamente come si trattasse di cosa di molta importanza:

— Prašau… nupiešk man avelę.

«Per piacere, disegnami una pecora…»

Kai viskas taip paslaptinga ir stulbinama, nedrįsti spyriotis. Nors ir kaip man tai atrodė kvaila čia, už tūkstančio mylių nuo gyvenamųjų vietovių ir per plauką nuo mirties, išsiėmiau iš kišenės popieriaus lapą ir automatinį plunksnakotį.

Quando un mistero è così sovraccarico, non si osa disubbidire. Per assurdo che mi sembrasse, a mille miglia da ogni abitazione umana, e in pericolo di morte, tirai fuori dalla tasca un foglietto di carta e la penna stilografica.

Bet staiga prisiminęs, kad mokykloje man daugiausia teko mokytis geografijos, istorijos, aritmetikos ir gramatikos, mažyliui atsikirtau (net piktokai), kad nemoku piešti. Jis atsakė:

Ma poi ricordai che i miei studi si erano concentrati sulla geografia, sulla storia, sull’aritmetica e sulla grammatica e gli dissi, un po’ di malumore, che non sapevo disegnare. Mi rispose:

— Nesvarbu. Nupiešk man avelę.

«Non importa. Disegnami una pecora…»

Kadangi niekad nebuvau piešęs jokios avelės, nupiešiau jam vieną iš dviejų piešinėlių, kurie man išeidavo: smauglį iš išorės. Ir labai nustebau, kai mažylis sušuko:

Non avevo mai disegnato una pecora e allora feci per lui uno di quei due disegni che avevo fatto molte volte: quello del boa dal di fuori; e fui sorpasso di sentirmi rispondere:

— Ne! Ne! Nenoriu dramblio smauglyje! Smauglys labai pavojingas, o dramblys labai gremėzdiškas. Ten, kur aš gyvenu, viskas labai maža. Aš noriu avelės. Nupiešk man avelę.

«No, no, no! Non voglio l’elefante dentro al boa. Il boa è molto pericoloso e l’elefante molto ingombrante. Dove vivo io tutto è molto piccolo. Ho bisogno di una pecora: disegnami una pecora».

Ir aš nupiešiau.

feci il disegno.

Mažylis atidžiai pažiūrėjo, paskui tarė:

Lo guardò attentamente, e poi disse:

— Ne! Šita jau labai serga. Nupiešk kitą.

«No! Questa pecora è malaticcia. Fammene un’altra».

Ir aš nupiešiau.

Feci un altro disegno.

Mano bičiulis švelniai ir atlaidžiai nusišypsojo.

Il mio amico mi sorrise gentilmente, con indulgenza.

— Argi tu nematai, kad čia ne avelė, o avinas? Ji su ragais.

«Lo puoi vedere da te», disse, «che questa non è una pecora. È un ariete. Ha le corna».

Tad aš dar sykį perpiešiau savo piešinį.

Rifeci il disegno una terza volta,

Bet jis atmetė jį kaip ir ankstesnius.

ma fu rifiutato come i tre precedenti.

— Šita per sena. Aš noriu tokios avelės, kuri ilgai gyventų.

«Questa è troppo vecchia. Voglio una pecora che possa vivere a lungo».

Tada, praradęs kantrybę — mat norėjau kuo greičiau pradėti ardyti variklį, — pakeverzojau štai tokį piešinį.

Questa volta la mia pazienza era esaurita, avevo fretta di rimettere a posto il mio motore. Buttai giù un quarto disegno.

Ir pareiškiau:

E tirai fuori questa spiegazione:

— Tai dėžė. Avelė, kurios tu nori, viduj.

«Questa è soltanto la sua cassetta. La pecora che volevi sta dentro».

Tačiau labai nustebau pamatęs, kad staiga mano jaunojo teisėjo veidas nušvito:

Fui molto sorpreso di vedere il viso del mio piccolo giudice illuminarsi:

— Kaip tik tokios aš ir norėjau! Kaip manai, ar ši avelė ėda daug žolės?

«Questo è proprio quello che volevo. Pensi che questa pecora dovrà avere una gran quantità d’erba?»

— Kodėl klausi?

«Perché?»

— Nes ten, kur aš gyvenu, viskas labai maža…

«Perché dove vivo io, tutto è molto piccolo…»

— Žinoma, jai užteks. Aš tau padovanojau labai mažą avelę.

«Ci sarà certamente abbastanza erba per lei, è molto piccola la pecora che ti ho data».

Jis pasilenkė prie piešinio:
— Ne tokią jau mažą… Žiūrėk! Ji užmigo…

Si chinò sul disegno: «Non così piccola che — oh, guarda! — si è messa a dormire…»

Taip aš susipažinau su mažuoju princu.

E fu così che feci la conoscenza del piccolo principe.

III

III

Labai ilgai nesupratau, iš kur jis atsirado. Mažasis princas mane apibėrė klausimais, bet manųjų, regis, negirdėjo.

Ci misi molto tempo a capire da dove venisse. Il piccolo principe, che mi faceva una domanda dopo l’altra, pareva che non sentisse mai le mie.

Viską pamažu sužinojau tik iš netyčia ištartų jo žodžių. Sakykim, pirmą kartą pamatęs mano lėktuvą (lėktuvo aš nepiešiu, man tai būtų pernelyg sunku), jis paklausė:

Sono state le parole dette per caso che, poco a poco, mi hanno rivelato tutto. Così, quando vide per la prima volta il mio aeroplano (non lo disegnerò perché sarebbe troppo complicato per me), mi domandò:

— Koks čia daiktas?

«Che cos’è questa cosa?»

— Tai ne daiktas. Jis skrenda. Čia lėktuvas. Mano lėktuvas.

«Non è una cosa — vola. È un aeroplano. È il mio aeroplano».

Ir išdidžiai jam pareiškiau, kad moku skraidyti. Tada jis sušuko:

Ero molto fiero di fargli sapere che volavo. Allora gridò:

— Kaip? Tu nukritai iš dangaus?

«Come? Sei caduto dal cielo!»

— Taip, — kukliai atsakiau.

«Sì», risposi modestamente.

— Ak, kaip keista!..

«Ah! Questa è buffa…»

Ir mažasis princas taip skambiai nusikvatojo, kad labai susierzinau: aš noriu, jog į mano nelaimes būtų žiūrima rimtai. Paskui jis pridūrė:

E il piccolo principe scoppiò in una bella risata che mi irritò. Voglio che le mie disgrazie siano prese sul serio. Poi riprese:

— Vadinasi, tu irgi nusileidai iš dangaus? Iš kokios planetos?

«Allora anche tu vieni dal cielo! Di quale pianeta sei?»

Tada man nušvito jo pasirodymo čia paslaptis, ir aš staiga paklausiau:

Intravidi una luce, nel mistero della sua presenza, e lo interrogai bruscamente:

— Tai tu čia atkeliavai iš kitos planetos?

«Tu vieni dunque da un altro pianeta?»

Bet jis neatsakė. Tik tyliai linguodamas galvą žiūrėjo į mano lėktuvą:

Ma non mi rispose. Scrollò gentilmente il capo osservando l’aeroplano.

— Aišku, tokiu daiktu tu negalėjai atskristi iš labai toli…

«Certo che su quello non puoi venire da molto lontano…»

Jis ilgai kažką galvojo. Paskui išsiėmė iš kišenės mano avelę ir susimąstęs ėmė apžiūrinėti savo lobį.

E si immerse in una lunga meditazione. Poi, tirando fuori dalla tasca la mia pecora, sprofondò nella contemplazione del suo tesoro.

Galite įsivaizduoti, kokį smalsumą jis man sužadino puse lūpų prasitardamas apie „kitas planetas“. Todėl pamėginau sužinoti daugiau.

Voi potete bene immaginare come io fossi incuriosito da quella mezza confidenza su «gli altri pianeti». Cercai dunque di tirargli fuori qualche altra cosa:

— Iš kur tu atsiradai, mažyli? Kur tavo namai? Kur tu nori nusinešti mano avelę?

«Da dove vieni, ometto? Dov’è la tua casa? Dove vuoi portare la mia pecora?»

Ilgokai galvojęs, jis atsakė:

Mi rispose dopo un silenzio meditativo:

— Labai gerai, kad davei man dėžę: naktimis tai bus jos namelis.

«Quello che c’è di buono, è che la cassetta che mi hai dato, le servirà da casa per la notte».

— Žinoma. Ir jei būsi geras, duosiu tau ir virvutę, kad dieną galėtum ją pririšti. Ir kuoliuką.

«Certo. E se sei buono ti darò pure una corda per legare la pecora durante il giorno. E un paletto».

Bet mano pasiūlymas mažąjį princą, regis, pribloškė.

La mia proposta scandalizzò il piccolo principe.

— Pririšti? Kokia keista mintis!

«Legarla? Che buffa idea!»

— Bet jeigu jos nepririši, ji nueis nežinia kur ir pasiklys.

«Ma se non la leghi andrà in giro e si perderà…»

Mano bičiulis vėl nusikvatojo:

Il mio amico scoppiò in una nuova risata:

— Kurgi ji, tavo manymu, gali eiti?

«Ma dove vuoi che vada!»

— Bet kur. Tiesiai, kur veda akys…

«Dappertutto. Dritto davanti a sé…»

Tada mažasis princas rimtai pareiškė:

E il piccolo principe mi rispose gravemente:

— Tai nieko, ten, kur aš gyvenu, labai maža vietos.

«Non importa, è talmente piccolo da me!»

Ir, regis, truputį nuliūdęs pridūrė:

E con un po’ di malinconia, forse, aggiunse:

— Eidamas tiesiai, labai toli nenueisi…

«Dritto davanti a sé non si può andare molto lontano…»