Bet pagalvojęs paklausė:

でも、じっくりかんがえてみて、こうつけくわえた。

— Ką reiškia „prijaukinti“?

「〈なつける〉って、どういうこと？」

— Tu ne vietinis, — tarė lapė. — Ko ieškai?

「このあたりのひとじゃないね。」とキツネがいった。「なにかさがしてるの？」

— Ieškau žmonių, — atsakė mažasis princas. — Ką reiškia „prijaukinti“?

「ひとをさがしてる。」と王子くんはいった。「〈なつける〉って、どういうこと？」

— Žmonės, — paaiškino lapė, — turi šautuvus ir medžioja. Tai labai nemalonu! Ir dar jie augina vištas. Tik tai jiems ir terūpi. Tu ieškai vištų?

「ひと。」とキツネがいった。「あいつら、てっぽうをもって、かりをする。いいめいわくだよ！　ニワトリもかってるけど、それだけがあいつらのとりえなんだ。ニワトリはさがしてる？」

— Ne, — atsakė mažasis princas. — Aš ieškau draugų. Ką reiškia „prijaukinti?“

「ううん。」と王子くんはいった。「友だちをさがしてる。〈なつける〉って、どういうこと？」

— Tai, kas seniai pamiršta, — paaiškino lapė. — Tai reiškia „užmegzti ryšius“.

「もうだれもわすれちゃったけど、」とキツネはいう。「〈きずなをつくる〉ってことだよ……」

— Užmegzti ryšius?

「きずなをつくる？」

— Na, taip, — tarė lapė. — Kol kas tu man tik mažas berniukas, panašus į šimtus tūkstančių kitų berniukų. Tu man nereikalingas. Aš tau irgi nereikalinga. Aš tau esu tik lapė, panaši į šimtą tūkstančių kitų lapių. Bet jei mane prisijaukinsi, mudu tapsime vienas kitam reikalingi. Tu būsi man vienintelis pasaulyje… Aš būsiu tau vienintelė pasaulyje…

「そうなんだ。」とキツネはいう。「おいらにしてみりゃ、きみはほかのおとこの子10まんにんと、なんのかわりもない。きみがいなきゃダメだってこともない。きみだって、おいらがいなきゃダメだってことも、たぶんない。きみにしてみりゃ、おいらはほかのキツネ10まんびきと、なんのかわりもないから。でも、きみがおいらをなつけたら、おいらたちはおたがい、あいてにいてほしい、っておもうようになる。きみは、おいらにとって、せかいにひとりだけになる。おいらも、きみにとって、せかいで１ぴきだけになる……」

— Pradedu suprasti, — tarė mažasis princas. — Viena rožė… Ji tikriausiai mane prisijaukino…

「わかってきた。」と王子くんはいった。「いちりんの花があるんだけど……あの子は、ぼくをなつけたんだとおもう……」

— Galimas daiktas, — atsakė lapė. — Žemėje būna visko…

「かもね。」とキツネはいった。「ちきゅうじゃ、どんなことだっておこるから……」

— O, tai buvo ne Žemėje, — tarė mažasis princas.

「えっ！　ちきゅうの話じゃないよ。」と王子くんはいった。

Lapė atrodė labai susidomėjusi.

キツネはとってもふしぎがった。

— Kitoje planetoje?

「ちがう星の話？」

— Taip.

「うん。」

— Ar toje planetoje yra medžiotojų?

「その星、かりうどはいる？」

— Ne.

「いない。」

— Įdomu! O vištų?

「いいねえ！　ニワトリは？」

— Ne.

「いない。」

— Nieko nėra tobula, — atsiduso lapė,

「そううまくはいかないか。」とキツネはためいきをついた。

bet greitai vėl grįžo prie savo minties:

さて、キツネはもとの話にもどって、

— Mano gyvenimas nuobodus. Aš medžioju vištas, o žmonės medžioja mane. Bet visos vištos panašios ir visi žmonės panašūs. Taigi aš truputį nuobodžiauju. Bet jeigu tu mane prisijaukinsi, mano gyvenimą tarsi nušvies saulė. Aš atpažinsiu tavo žingsnius, skirsiu juos nuo visų kitų. Nuo svetimų žingsnių aš visada slepiuosi po žeme. Tavieji pašauks mane iš olos tarsi muzikos garsai.

「おいらのまいにち、いつもおなじことのくりかえし。おいらはニワトリをおいかけ、ひとはおいらをおいかける。ニワトリはどれもみんなおんなじだし、ひとだってだれもみんなおんなじ。だから、おいら、ちょっとうんざりしてる。でも、きみがおいらをなつけるんなら、おいらのまいにちは、ひかりがあふれたみたいになる。おいらは、ある足音を、ほかのどんなやつとも聞きわけられるようになる。ほかの音なら、おいら穴あなぐらのなかにかくれるけど、きみの音だったら、はやされたみたいに、穴ぐらからとんででていく。

Nagi, pažvelk tenai! Matai kviečių laukus? Aš neėdu duonos. Grūdų man nereikia. Kviečių laukas man nieko neprimena. Ir tai labai liūdna! Tačiau tavo plaukai aukso spalvos, ir bus nuostabu, kai mane prisijaukinsi! Auksiniai kviečiai man primins tave. Ir man patiks klausytis vėjo šnaresio kviečiuose.

それから、ほら！　あのむこうの小むぎばたけ、見える？　おいらはパンをたべないから、小むぎってどうでもいいものなんだ。小むぎばたけを見ても、なんにもかんじない。それって、なんかせつない！　でも、きみのかみの毛って、こがね色。だから、小むぎばたけは、すっごくいいものにかわるんだ、きみがおいらをなつけたら、だけど！　小むぎはこがね色だから、おいらはきみのことを思いだすよ。そうやって、おいらは小むぎにかこまれて、風の音をよく聞くようになる……」

Lapė nutilo ir ilgai žiūrėjo į mažąjį princą.

キツネはだんまりして、王子くんをじっと見つめて、

— Prašau tavęs… prisijaukink mane! — tarė ji.

「おねがい……おいらをなつけておくれ！」といった。

— Mielai prisijaukinčiau, — atsakė mažasis princas, — bet turiu mažai laiko. Man dar reikia susirasti draugų ir suprasti daug dalykų.

「よろこんで。」と王子くんはへんじをした。「でもあんまりじかんがないんだ。友だちを見つけて、たくさんのことを知らなきゃなんない。」

— Suprasti galima tik tai, ką prisijaukini, — tarė lapė. — Žmonės jau nebeturi laiko ką nors suprasti. Jie perka gatavus daiktus parduotuvėse. Tačiau nėra tokių parduotuvių, kur parduodami draugai, todėl žmonės nebeturi draugų. Jeigu nori draugo, prisijaukink mane!

「自分のなつけたものしか、わからないよ。」とキツネはいった。「ひとは、ひまがぜんぜんないから、なんにもわからない。ものうりのところで、できあがったものだけをかうんだ。でも、友だちをうるやつなんて、どこにもいないから、ひとには、友だちってものがちっともいない。友だちがほしいなら、おいらをなつけてくれ！」

— O ką aš turiu daryti? — paklausė mažasis princas.

「なにをすればいいの？」と王子くんはいった。

— Turi būti labai kantrus, — atsakė lapė. — Iš pradžių atsisėk ant žolės toliau nuo manęs — va taip. Aš žiūrėsiu į tave akies krašteliu, o tu nieko nesakysi. Žodžiai tėra nesusipratimų šaltinis. Tačiau kasdien tu galėsi atsisėsti vis arčiau…

「気ながにやらなきゃいけない。」とキツネはこたえる。「まずは、おいらからちょっとはなれたところにすわる。たとえば、その草むらにね。おいらはきみをよこ目で見て、きみはなにもしゃべらない。ことばは、すれちがいのもとなんだ。でも、１日、１日、ちょっとずつそばにすわってもいいようになる……」

Kitą dieną mažasis princas vėl atėjo.

あくる日、王子くんはまたやってきた。

— Verčiau būtum atėjęs tuo pačiu laiku, — pasakė lapė. — Jeigu, pavyzdžiui, ateisi ketvirtą valandą popiet, aš jau nuo trečios pradėsiu jaustis laiminga. Artėjant tai valandai jausiuosi vis laimingesnė ir laimingesnė. Ketvirtą valandą jau pradėsiu jaudintis ir nerimauti: aš pažinsiu laimės kainą! O jeigu tu ateisi vis kitu laiku, niekad nežinosiu, kada turiu parengti savo širdį… Reikia laikytis tam tikrų ritualų.

「おんなじじかんに、来たほうがいいよ。」とキツネはいった。「そうだね、きみがごごの４じに来るなら、３じにはもう、おいら、うきうきしてくる。それからじかんがどんどんすすむと、ますますうきうきしてるおいらがいて、４じになるころには、ただもう、そわそわどきどき。そうやって、おいらは、しあわせをかみしめるんだ！　でも、でたらめなじかんにくるなら、いつ心をおめかししていいんだか、わからない……きまりごとがいるんだよ。」

— O kas yra „ritualas“? — paklausė mažasis princas.

「きまりごとって、なに？」と王子くんはいった。

— Tai, kas irgi seniai pamiršta, — paaiškino lapė. — Tai, kas daro vieną dieną nepanašią į kitas dienas, vieną valandą — į kitas valandas. Pavyzdžiui, ritualą turi mano medžiotojai. Ketvirtadienį jie šoka su kaimo merginomis. Tai nuostabi diena! Ketvirtadienį galiu nueiti iki pat vynuogyno. Jeigu medžiotojai šoktų kada patinka, visos dienos būtų panašios viena į kitą ir aš niekad neturėčiau atostogų.

「これもだれもわすれちゃったけど、」とキツネはいう。「１日をほかの１日と、１じかんをほかの１じかんと、べつのものにしてしまうもののことなんだ。たとえば、おいらをねらうかりうどにも、きまりごとがある。あいつら、木ようは村のむすめとダンスをするんだ。だから、木ようはすっごくいい日！　おいらはブドウばたけまでぶらぶらあるいていく。もし、かりうどがじかんをきめずにダンスしてたら、どの日もみんなおんなじようになって、おいらの心やすまる日がすこしもなくなる。」

Taip mažasis princas prisijaukino lapę. O kai atėjo metas išvykti, lapė tarė:

こんなふうにして、王子くんはキツネをなつけた。そして、そろそろ行かなきゃならなくなった。

— Ak!.. Aš tuoj apsiverksiu.

「はあ。」とキツネはいった。「……なみだがでちゃう。」

— Pati kalta, — tarė mažasis princas, — aš tau nenorėjau bloga, bet tu užsimanei, kad tave prisijaukinčiau…

「きみのせいだよ。」と王子くんはいった。「ぼくは、つらいのはぜったいいやなんだ。でも、きみは、ぼくになつけてほしかったんでしょ……」

— Žinoma, — atsakė lapė.

「そうだよ。」とキツネはいった。

— Bet tu tuoj apsiverksi, — tarė mažasis princas.

「でも、いまにもなきそうじゃないか！」と王子くんはいった。

— Žinoma, — atsakė lapė.

「そうだよ。」とキツネはいった。

— Vadinasi, tu nieko nelaimėjai!

「じゃあ、きみにはなんのいいこともないじゃない！」

— Ne, — paprieštaravo lapė. — Laimėjau. Kviečių lauko spalvą.

「いいことはあったよ。」とキツネはいった。「小むぎの色のおかげで。」

Paskui pridūrė:

それからこうつづけた。

— Eik dar sykį pasižiūrėti į rožes. Ir tu suprasi, kad tavo rožė — iš tikrųjų vienintelė pasaulyje. Tada grįžk su manim atsisveikinti, ir aš tau atskleisiu paslaptį. Tai bus mano dovana.

「バラの庭に行ってみなよ。きみの花が、せかいにひとつだけってことがわかるはず。おいらにさよならをいいにもどってきたら、ひみつをひとつおしえてあげる。」

Mažasis princas nuėjo pasižiūrėti rožių.

王子くんは、またバラの庭に行った。

— Jūs visiškai nepanašios į mano rožę. Jūs dar niekas, — tarė jis. — Jūsų niekas neprisijaukinęs, ir jūs nieko neprisijaukinusios. Tokia anksčiau buvo mano lapė. Ji niekuo nesiskyrė nuo šimto tūkstančio kitų lapių. Bet aš su ja susidraugavau, ir ji dabar vienintelė pasaulyje.

「きみたちは、ぼくのバラとはちっともにていない。きみたちは、まだなんでもない。」と、その子はたくさんのバラにいった。「だれもきみたちをなつけてないし、きみたちもだれひとりなつけていない。きみたちは、であったときのぼくのキツネとおんなじ。あの子は、ほかのキツネ10まんびきと、なんのかわりもなかった。でも、ぼくがあの子を友だちにしたから、もういまでは、あの子はせかいにただ１ぴきだけ。」

Rožės labai suglumo.

するとたくさんのバラは、ばつがわるそうにした。

— Jūs gražios, bet tuščios, — kalbėjo toliau mažasis princas. — Dėl jūsų nesinori mirti. Žinoma, paprastas praeivis gali pamanyti, kad manoji rožė panaši į jus, bet ji viena man svarbesnė už jus visas, nes aš ją laisčiau. Atitvėriau pertvara nuo vėjo. Dėl jos sutraiškiau visus vikšrus — na, keletą palikau, kad iš jų išsiristų drugeliai. Nes klausiausi, kaip ji skundžiasi, giriasi arba kartais tyli. Nes ji — mano rožė.

「きみたちはきれいだけど、からっぽだ。」と、その子はつづける。「きみたちのために死ぬことなんてできない。もちろん、ぼくの花だって、ふつうにとおりすがったひとから見れば、きみたちとおんなじなんだとおもう。でも、あの子はいるだけで、きみたちぜんぶよりも、だいじなんだ。だって、ぼくが水をやったのは、あの子。だって、ぼくがガラスのおおいに入れたのは、あの子。だって、ぼくがついたてでまもったのは、あの子。だって、ぼくが毛虫をつぶしてやったのも（２、３びき、チョウチョにするためにのこしたけど）、あの子。だって、ぼくが、もんくとか、じまんとか、たまにだんまりだってきいてやったのは、あの子なんだ。だって、あの子はぼくのバラなんだもん。」

Ir mažasis princas grįžo pas lapę.

それから、その子はキツネのところへもどってきた。

— Sudie, — tarė jis.

「さようなら。」と、その子がいうと……

— Sudie, — atsakė lapė. — Štai mano paslaptis. Ji labai paprasta: matyti galima tik širdimi. Svarbiausi dalykai akims nematomi.

「さようなら。」とキツネがいった。「おいらのひみつだけど、すっごくかんたんなことなんだ。心でなくちゃ、よく見えない。もののなかみは、目では見えない、ってこと。」

— Svarbiausi dalykai akims nematomi, — pakartojo mažasis princas, kad geriau įsimintų.

「もののなかみは、目では見えない。」と、王子くんはもういちどくりかえした。わすれないように。

— Tavo rožė tau tokia svarbi todėl, kad dėl jos praradai daug laiko.

「バラのためになくしたじかんが、きみのバラをそんなにもだいじなものにしたんだ。」

Ir atsigulęs į žolę jis pravirko — Mano rožė man tokia svarbi todėl, kad aš… — pakartojo mažasis princas, kad geriau įsimintų.

「バラのためになくしたじかん……」と、王子くんはいった。わすれないように。

— Žmonės pamiršo šią tiesą, — tarė lapė. — Bet tu nepamiršk: tampi amžinai atsakingas už tą, ką prisijaukinai. Tu atsakingas už savo rožę…

「ひとは、ほんとのことを、わすれてしまった。」とキツネはいった。「でも、きみはわすれちゃいけない。きみは、じぶんのなつけたものに、いつでもなにかをかえさなくちゃいけない。きみは、きみのバラに、なにかをかえすんだ……」

— Aš atsakingas už savo rožę… — pakartojo mažasis princas, kad geriau įsimintų.

「ぼくは、ぼくのバラになにかをかえす……」と、王子くんはもういちどくりかえした。わすれないように。

XXII

22

— Laba diena, — pasisveikino mažasis princas.

「こんにちは。」と王子くんがいうと、

— Laba diena, — atsiliepė iešmininkas.

「こんにちは。」とポイントがかりがいった。

— Ką tu čia veiki? — paklausė mažasis princas.

「ここでなにしてるの？」と王子くんがいうと、

— Skirstau keleivius į pakus po tūkstantį žmonių, — atsakė iešmininkas. — Išleidžiu traukinius, ir šie juos išvežioja — vienus į dešinę, kitus į kairę.

「おきゃくを1000にんずつわけてるんだ。」とポイントがかりがいった。「きかんしゃにおきゃくがのってて、そいつをおまえは右だ、おまえは左だって、やってくんだよ。」

Ir greitasis traukinys apšviestais langais, dundėdamas it griaustinis, sudrebino iešmininko būdelę.

すると、きかんしゃが、ぴかっ、びゅん、かみなりみたいに、ごろごろごろ。ポイントがかりのいるたてものがゆれた。

— Jie labai skuba, — tarė mažasis princas. — Ko jie ieško?

「ずいぶんいそいでるね。」と王子くんはいった。「なにかさがしてるの？」

— To nežino nė garvežio mašinistas, — atsakė iešmininkas.

「それは、うごかしてるやつだって、わからんよ。」とポイントがかりはいった。

Į priešingą pusę nudundėjo dar vienas švytintis greitasis traukinys.

すると、こんどはぎゃくむきに、ぴかっ、びゅん、ごろごろごろ。

— Jie jau grįžta? — paklausė mažasis princas.

「もうもどってきたの？」と王子くんがきくと……

— Ne, čia kiti, — atsakė iešmininkas. — Tai priešpriešinis traukinys.

「おんなじのじゃないよ。」とポイントがかりがいった。「いれかえだ。」

— Ar jiems nepatiko ten, kur buvo?

「じぶんのいるところが気にいらないの？」

— Gerai ten, kur mūsų nėra, — atsakė iešmininkas.

「ひとは、じぶんのいるところが、ぜったい気にいらないんだ。」とポイントがかりがいった。

Pro šalį pradundėjo trečias švytintis traukinys.

すると、またまた、ぴかっ、びゅん、ごろごろごろ。

— Jie persekioja pirmuosius keleivius? — paklausė mažasis princas.

「さっきのおきゃくをおいかけてるの？」と王子くんはきいた。

— Jie nieko nepersekioja, — atsakė iešmininkas. — Jie ten miega arba žiovauja. Tik vaikai prisispaudžia nosimis prie stiklų.

「だれもおっかけてなんかないよ。」とポイントがかりはいった。「なかでねてるか、あくびをしてる。子どもたちだけが、まどガラスに鼻をおしつけてる。」

— Tik vaikai ir žino, ko nori, — paaiškino mažasis princas. — Jie visą laiką glėbesčiuoja skudurinę lėlę, ir ji tampa labai svarbi, o jeigu kas ją iš jų atima, jie verkia…

「子どもだけが、じぶんのさがしものがわかってるんだね。」と王子くんはいった。「パッチワークのにんぎょうにじかんをなくして、それがだいじなものになって、だからそれをとりあげたら、ないちゃうんだ……」

— Jiems gerai, — tarė iešmininkas.

「うらやましいよ。」とポイントがかりはいった。

XXIII

23

— Laba diena, — pasisveikino mažasis princas.

「こんにちは。」と、王子くんがいうと、

— Laba diena, — atsakė pirklys.

「こんにちは。」と、ものうりがいった。

Tai buvo pirklys, parduodantis naujausias piliules troškuliui malšinti. Nuryji vieną per savaitę ir jau nebenori gerti.

ものうりはクスリをうっていた。そのクスリは、のどのからからをおさえるようにできていて、１しゅうかんにひとつぶで、もう、のみたいっておもわなくなるんだ。

— Kodėl tu jas pardavinėji? — paklausė mažasis princas.

「どうして、そんなのをうるの？」と王子くんはいった。

— Jos sutaupo daug laiko, — atsakė pirklys. — Specialistai viską apskaičiavo. Jas gerdamas sutaupai penkiasdešimt tris minutes per savaitę.

「むだなじかんをはぶけるからだ。」と、ものうりはいった。「はかせがかぞえたんだけど、１しゅうかんに53ぷんもむだがはぶける。」

— O ką žmogus veikia su tomis penkiasdešimt trimis minutėmis?

「その53ぷんをどうするの？」

— Ką tik nori.

「したいことをするんだ……」

„Jeigu aš turėčiau penkiasdešimt tris laisvas minutes, — pagalvojo mažasis princas, — tiesiog lėtai nueičiau prie šaltinio…“

王子くんはかんがえる。『ぼく、53ぷんもじゆうになるんなら、ゆっくりゆーっくり、水くみ場にあるいていくんだけど……』

XXIV

24

Praėjo savaitė nuo mano avarijos dykumoje, ir aš išklausiau pasakojimą apie pirklį gerdamas paskutinį savo vandens atsargų lašą.

おかしくなって、さばくに下りてから、８日め。ぼくは、ものうりの話をききながら、ほんのすこしだけのこっていた水を、ぐいとのみほした。

— Ak, — tariau mažajam princui, — šitie tavo prisiminimai labai gražūs, bet aš dar nepataisiau lėktuvo, man neliko nė lašo vandens, ir aš taip pat būčiau labai laimingas galėdamas lėtai nueiti prie šaltinio!

「へえ！」と、ぼくは王子くんにいった。「たいへんけっこうな思いで話だけど、まだひこうきがなおってないし、もう、のむものもない。ぼくも、ゆっくりゆーっくり水くみ場にあるいていけると、うれしいんだけど！」

— Mano draugė lapė man sakė…

「友だちのキツネが……」と、その子がいったけど、

— Mano pypliuk, man dabar ne tavo lapė galvoje!

「いいかい、ぼうや。もうキツネの話をしてるばあいじゃないんだ！」

— Kodėl?

「どうして？」

— Dėl to, kad mudu mirsim iš troškulio…

「のどがからからで、もうすぐ死んじゃうんだよ……」

Jis nesuprato mano žodžių prasmės ir atsakė:

その子は、ぼくのいいぶんがわからなくて、こういった。

— Net jeigu ir teks mirti, vis tiek gerai, kad turėjai draugą. Štai aš labai džiaugiuosi, kad draugavau su lape…

「友だちになるっていいことなんだよ、死んじゃうにしても。ぼく、キツネと友だちになれてすっごくうれしくて……」

„Jis nesuvokia, koks pavojus gresia, — pagalvojau. — Jis niekad nejaučia nei alkio, nei troškulio. Jam užtenka trupučio saulės…“

ぼくはかんがえた。『この子、あぶないってことに気づいてない。はらぺこにも、からからにも、ぜったいならないんだ。ちょっとお日さまがあれば、それでじゅうぶん……』

Bet jis pažvelgė į mane ir atsiliepė į mano mintis.

ところが、その子はぼくを見つめて、そのかんがえにへんじをしたんだ。

— Aš irgi noriu gerti… Paieškokim šulinio…

「ぼくだって、のどはからからだよ……井戸いどをさがそう……」

Pavargęs skėstelėjau rankomis: kvaila aklom ieškoti šulinio beribėje dykumoje. Tačiau mes leidomės žingsniuoti.

ぼくは、だるそうにからだをうごかした。井戸をさがすなんて、ばかばかしい。はてもしれない、このさばくで。それなのに、そう、ぼくたちはあるきだした。

Valandų valandas žingsniavome tylėdami. Užėjo naktis, sužibo pirmosios žvaigždės. Nuo troškulio truputį karščiavau, todėl žvaigždes mačiau tarsi sapne. Galvoje sukosi mažojo princo žodžiai, ir aš paklausiau:

ずーっと、だんまりあるいていくと、夜がおちて、星がぴかぴかしはじめた。ぼくは、とろんとしながら、星をながめた。のどがからからで、ぼうっとする。王子くんのことばがうかんでは、ぐるぐるまわる。

— Vadinasi, ir tu ištroškęs?

「じゃあ、きみものどがからから？」と、ぼくはきいた。