Іспанска-літоўская кніга-білінгва
— Entonces son mías, puesto que he sido el primero a quien se le ha ocurrido la idea.
— Vadinasi, jos mano, nes aš pirmas pagalvojau apie jas.
— ¿Y eso basta?
— Ir to užtenka?
— Naturalmente. Si te encuentras un diamante que nadie reclama, el diamante es tuyo. Si encontraras una isla que a nadie pertenece, la isla es tuya. Si eres el primero en tener una idea y la haces patentar, nadie puede aprovecharla: es tuya. Las estrellas son mías, puesto que nadie, antes que yo, ha pensado en poseerlas.
— Žinoma. Kai randi deimantą, kuris niekam nepriklauso, — jis tavo. Kai atrandi salą, kuri niekam nepriklauso, — ji tavo. Kai tau pirmam kyla kokia nors idėja, tu ją užpatentuoji, ir ji tavo. O aš turiu žvaigždes, nes niekam prieš mane nebuvo šovusi mintis jas turėti.
— Eso es verdad —dijo el principito— ¿y qué haces con ellas?
— Čia tai jau teisybė, — sutiko mažasis princas. — Ir ką tu su jomis veiki?
— Las administro. Las cuento y las recuento una y otra vez —contestó el hombre de negocios—. Es algo difícil. ¡Pero yo soy un hombre serio!
— Valdau. Skaičiuoju ir perskaičiuoju jas, — paaiškino verslininkas. — Tai nelengva. Bet aš rimtas žmogus!
El principito no quedó del todo satisfecho.
Mažasis princas dar nebuvo patenkintas.
— Si yo tengo una bufanda, puedo ponérmela al cuello y llevármela. Si soy dueño de una flor, puedo cortarla y llevármela también. ¡Pero tú no puedes llevarte las estrellas!
— Jei aš turiu šaliką, galiu apsivynioti juo kaklą ir pasiimti kur noriu. Jei turiu gėlę, galiu ją nuskinti ir nusinešti. Bet tu negali nusiskinti žvaigždžių!
— Pero puedo colocarlas en un banco.
— Ne, bet galiu jas padėti į banką.
— ¿Qué quiere decir eso?
— O ką tai reiškia?
— Quiere decir que escribo en un papel el número de estrellas que tengo y guardo bajo llave en un cajón ese papel.
— Tai reiškia, kad aš parašau popieriuje, kiek turiu žvaigždžių. Tada tą popierių padedu į stalčių ir užrakinu.
— ¿Y eso es todo?
— Ir viskas?
— ¡Es suficiente!
— Bet to užtenka!
“Es divertido”, pensó el principito. “Es incluso bastante poético. Pero no es muy serio”.
„Įdomu, — pagalvojo mažasis princas. — Gana poetiška. Bet nelabai rimta“.
El principito tenía sobre las cosas serias ideas muy diferentes de las ideas de las personas mayores.
Mažasis princas apie rimtus dalykus turėjo savo nuomonę, kuri labai skyrėsi nuo suaugusiųjų nuomonės.
— Yo —dijo aún— tengo una flor a la que riego todos los días; poseo tres volcanes a los que deshollino todas las semanas, pues también me ocupo del que está extinguido; nunca se sabe lo que puede ocurrir. Es útil, pues, para mis volcanes y para mi flor que yo las posea. Pero tú, tú no eres nada útil para las estrellas…
— Aš turiu gėlę, — tarė jis, — ir kasdien ją laistau. Aš turiu tris ugnikalnius, kuriuos valau kiekvieną savaitę. Taip pat išvalau ir užgesusį ugnikalnį. Juk niekad nežinai, kas gali atsitikti. Mano ugnikalniams ir gėlei naudinga, kad aš juos turiu. O žvaigždėms iš tavęs jokios naudos…
El hombre de negocios abrió la boca, pero no encontró respuesta. El principito abandonó aquel planeta.
Verslininkas prasižiojo, bet neturėjo ką atsakyti, ir mažasis princas jį paliko.
“Las personas mayores, decididamente, son extraordinarias”, se decía a sí mismo con sencillez durante el viaje.
„Tie suaugusieji tikrai labai savotiški“, — tyliai mąstė jis, keliaudamas savo keliu.
XIV
XIV
El quinto planeta era muy curioso. Era el más pequeño de todos, pues apenas cabían en él un farol y el farolero que lo habitaba.
Penktoji planeta buvo labai įdomi, nes visų mažiausia. Joje užteko vietos tik žibintui ir žibintininkui.
El principito no lograba explicarse para qué servirían allí, en el cielo, en un planeta sin casas y sin población un farol y un farolero. Sin embargo, se dijo a sí mismo:
Mažasis princas niekaip neįstengė suprasti, kam reikalingas žibintas ir žibintininkas kažkur danguje, planetoje, kurioje nėra nei namų, nei gyventojų.
“Este hombre, quizás, es absurdo. Sin embargo, es menos absurdo que el rey, el vanidoso, el hombre de negocios y el bebedor. Su trabajo, al menos, tiene sentido. Cuando enciende su farol, es igual que si hiciera nacer una estrella más o una flor y cuando lo apaga hace dormir a la flor o a la estrella. Es una ocupación muy bonita y por ser bonita es verdaderamente útil”.
Tačiau jis tyliai pagalvojo: „Galbūt šis žmogus juokingas, bet ne toks juokingas kaip karalius, garbėtroška, verslininkas ir girtuoklis. Jo darbas bent jau turi prasmę. Kai jis uždega savo žibintą, tarsi gimsta dar viena žvaigždė ar gėlė. O kai žibintą užgesina, tą žvaigždę ar gėlę užmigdo. Jo darbas labai gražus. Ir tikrai naudingas, nes gražus“.
Cuando llegó al planeta saludó respetuosamente al farolero:
Nusileidęs ant šios planetos, jis pagarbiai pasisveikino su žibintininku:
— ¡Buenos días! ¿Por qué acabas de apagar tu farol?
— Laba diena. Kodėl tu dabar užgesinai savo žibintą?
— Es la consigna —respondió el farolero—. ¡Buenos días!
— Toks nurodymas, — atsakė žibintininkas. — Labas rytas.
— ¿Y qué es la consigna?
— O kas yra įsakymas?
— Apagar mi farol. ¡Buenas noches!
— Įsakymas gesinti žibintą. Labas vakaras.
Y encendió el farol.
Ir vėl uždegė žibintą.
— ¿Y por qué acabas de volver a encenderlo?
— Kodėl tu jį vėl uždegei?
— Es la consigna.
— Toks įsakymas, — atsakė žibintininkas.
— No lo comprendo —dijo el principito.
— Nieko nesuprantu, — tarė mažasis princas.
— No hay nada que comprender —dijo el farolero—. La consigna es la consigna. ¡Buenos días!
— Nėra čia ko suprasti, — pasakė žibintininkas. — Įsakymas yra įsakymas. Labas rytas.
Y apagó su farol.
Ir vėl užgesino žibintą.
Luego se enjugó la frente con un pañuelo de cuadros rojos.
Paskui raudona languota nosine nusišluostė prakaitą nuo kaktos.
— Mi trabajo es algo terrible. En otros tiempos era razonable; apagaba el farol por la mañana y lo encendía por la tarde. Tenía el resto del día para reposar y el resto de la noche para dormir.
— Mano darbas siaubingas. Kadaise jis turėjo prasmę. Gesindavau žibintą ryte ir uždegdavau vakare. Dalį dienos ilsėdavausi, o dalį nakties miegodavau…
— ¿Y luego cambiaron la consigna?
— O paskui nurodymas pasikeitė?
— Ese es el drama, que la consigna no ha cambiado —dijo el farolero—. El planeta gira cada vez más de prisa de año en año y la consigna sigue siendo la misma.
— Nurodymas nepasikeitė, — tarė žibintininkas. — Ir tai tragedija! Metai po metų planeta sukasi vis greičiau ir greičiau, o nurodymas nepasikeitė!
— ¿Y entonces? —dijo el principito.
— Na ir kas? — paklausė mažasis princas.
— Como el planeta da ahora una vuelta completa cada minuto, yo no tengo un segundo de reposo. Enciendo y apago una vez por minuto.
— Ogi tas, kad ji dabar apsisuka per minutę ir aš nebeturiu nė sekundės poilsio. Uždegu ir užgesinu jį kartą per minutę!
— ¡Eso es raro! ¡Los días sólo duran en tu tierra un minuto!
— Kaip juokinga! Tavo planetoje diena trunka tik vieną minutę!
— Esto no tiene nada de divertido —dijo el farolero—. Hace ya un mes que tú y yo estamos hablando.
— Visai nejuokinga, — pasakė žibintininkas. — Mudu jau kalbamės visą mėnesį.
— ¿Un mes?
— Mėnesį?
— Sí, treinta minutos. ¡Treinta días! ¡Buenas noches!
— Taip. Trisdešimt minučių. Trisdešimt dienų! Labas vakaras.
Y volvió a encender su farol.
Ir jis vėl uždegė žibintą.
El principito lo miró y le gustó este farolero que tan fielmente cumplía la consigna.
Mažasis princas pažvelgė į žibintininką, ir jam patiko tas žmogus, ištikimai vykdantis nurodymą.
Recordó las puestas de sol que en otro tiempo iba a buscar arrastrando su silla. Quiso ayudarle a su amigo.
Jis prisiminė, kaip kadaise pats perkėlinėjo kėdę iš vienos vietos į kitą, kad tik galėtų pamatyti saulėlydį. Ir jis panoro padėti draugui.
— ¿Sabes? Yo conozco un medio para que descanses cuando quieras…
— Klausyk… aš žinau, kaip galėtum ilsėtis kada tik nori…
— Yo quiero descansar siempre —dijo el farolero.
— Aš visada noriu ilsėtis, — atsakė žibintininkas.
Se puede ser a la vez fiel y perezoso.
Mat žmogus gali būti sykiu ir ištikimas, ir tingus.
El principito prosiguió:
— Tu planeta es tan pequeño que puedes darle la vuelta en tres zancadas. No tienes que hacer más que caminar muy lentamente para quedar siempre al sol. Cuando quieras descansar, caminarás… y el día durará tanto tiempo cuanto quieras.
Mažasis princas kalbėjo toliau:
— Tavo planeta tokia mažuliukė, kad gali ją apeiti trimis žingsniais. Tau tereikia eiti ganėtinai lėtai, kad visąlaik liktum saulėje. Kai užsimanysi pailsėti, eisi, eisi… ir diena truks tiek laiko, kiek panorėsi.
— Con eso no adelanto gran cosa —dijo el farolero—, lo que a mí me gusta en la vida es dormir.
— Na, iš to man menka nauda, — tarė žibintininkas. — Gyvenime aš labiausiai mėgstu miegoti.
— No es una suerte —dijo el principito.
— Tada tavo reikalai nekokie, — tarė mažasis princas.
— No, no es una suerte —replicó el farolero—. ¡Buenos días!
— Nekokie, — pritarė jam žibintininkas. — Labas rytas.
Y apagó su farol.
Ir užgesino žibintą.
Mientras el principito proseguía su viaje, se iba diciendo para sí: “Este sería despreciado por los otros, por el rey, por el vanidoso, por el bebedor, por el hombre de negocios. Y, sin embargo, es el único que no me parece ridículo, quizás porque se ocupa de otra cosa y no de sí mismo.
„Šį žmogų, — keliaudamas toliau pagalvojo mažasis princas, — niekintų visi kiti — ir karalius, ir garbėtroška, ir girtuoklis, ir verslininkas. Ir vis dėlto jis vienintelis neatrodo man juokingas. Gal todėl, kad jam rūpi ne tik jis pats“.
Lanzó un suspiro de pena y continuó diciéndose:
Jis apgailestaudamas atsiduso ir vėl pagalvojo:
“Es el único de quien pude haberme hecho amigo. Pero su planeta es demasiado pequeño y no hay lugar para dos…”
„Šis žmogus vienintelis, su kuriuo aš norėčiau draugauti. Bet jo planeta tikrai per maža. Dviem joje nėra vietos“.
Lo que el principito no se atrevía a confesarse, era que la causa por la cual lamentaba no quedarse en este bendito planeta se debía a las mil cuatrocientas cuarenta puestas de sol que podría disfrutar cada veinticuatro horas.
Mažasis princas nedrįso prisipažinti, kad jam gaila palikti šią palaimintą planetą dar ir todėl, jog per parą joje gali pamatyti tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt saulėlydžių!
XV
XV
El sexto planeta era diez veces más grande. Estaba habitado por un anciano que escribía grandes libros.
Šeštoji planeta buvo dešimt kartų didesnė. Joje gyveno senas ponas, kuris rašė labai storas knygas.
— ¡Anda, un explorador! —exclamó cuando divisó al principito.
— Žiūrėk! Štai ir tyrinėtojas! — sušuko jis, pamatęs mažąjį princą.
Este se sentó sobre la mesa y reposó un poco. ¡Había viajado ya tanto!
Mažasis princas atsisėdo ant stalo norėdamas kiek atsipūsti. Juk jis taip ilgai keliavo!
— ¿De dónde vienes tú? —le preguntó el anciano.
— Iš kur tu? — paklausė jo senasis ponas.
— ¿Qué libro es ese tan grande? —preguntó a su vez el principito—. ¿Qué hace usted aquí?
— Kokia čia stora knyga? — pasidomėjo mažasis princas. — Ką jūs čia veikiate?
— Soy geógrafo —dijo el anciano.
— Aš geografas, — atsakė senasis ponas.
— ¿Y qué es un geógrafo?
— O kas yra geografas?
— Es un sabio que sabe donde están los mares, los ríos, las ciudades, las montañas y los desiertos.
— Mokslininkas, žinantis, kur yra jūros, upės, miestai, kalnai ir dykumos.
— Eso es muy interesante —dijo el principito—. ¡Y es un verdadero oficio!
— Labai įdomu, — tarė mažasis princas. — Štai pagaliau tikra profesija!
Dirigió una mirada a su alrededor sobre el planeta del geógrafo; nunca había visto un planeta tan majestuoso.
Ir jis greitai žvilgsniu apmetė geografo planetą. Tokios didingos planetos dar niekad nebuvo matęs.
— Es muy hermoso su planeta. ¿Hay océanos aquí?
— Jūsų planeta labai graži. Ar joje yra vandenynų?
— No puedo saberlo —dijo el geógrafo.
— Šito aš nežinau, — atsakė geografas.
— ¡Ah! (El principito se sintió decepcionado). ¿Y montañas?
— Ak… — Mažasis princas jautėsi nusivylęs. — O kalnų?
— No puedo saberlo —repitió el geógrafo.
— Šito aš nežinau, — atsakė geografas.
— ¿Y ciudades, ríos y desiertos?
— O miestų, upių ir dykumų?
— Tampoco puedo saberlo.
— Šito aš irgi nežinau, — tarė geografas.
— ¡Pero usted es geógrafo!
— Bet juk jūs geografas!
— Exactamente —dijo el geógrafo—, pero no soy explorador, ni tengo exploradores que me informen. El geógrafo no puede estar de acá para allá contando las ciudades, los ríos, las montañas, los océanos y los desiertos.
— Teisybė, — patvirtino senasis geografas. — Aš esu geografas, bet ne tyrinėtojas. Savo planetoje aš visiškai neturiu tyrinėtojų. Ne geografo uždavinys skaičiuoti miestus, upes, kalnus, jūras, vandenynus ir dykumas.
Es demasiado importante para deambular por ahí. Se queda en su despacho y allí recibe a los exploradores. Les interroga y toma nota de sus informes. Si los informes de alguno de ellos le parecen interesantes, manda hacer una investigación sobre la moralidad del explorador.
Geografas — pernelyg svarbus asmuo, jam nėra kada bastytis. Jis niekad neišeina iš savo kabineto. Bet priima tyrinėtojus ir užrašo jų prisiminimus. Ir jeigu bent vieno tyrinėtojo prisiminimai jam pasirodo įdomūs, geografas liepia surinkti informaciją apie tyrinėtojo moralę.
— ¿Para qué?
— Kodėl?
— Un explorador que mintiera sería una catástrofe para los libros de geografía. Y también lo sería un explorador que bebiera demasiado.
— Jeigu tyrinėtojas imtų meluoti, geografijos vadovėliuose viską neatitaisomai supainiotų. Jeigu tyrinėtojas per daug išgertų — irgi būtų blogai.
— ¿Por qué? —preguntó el principito.
— Kodėl? — paklausė mažasis princas.
— Porque los borrachos ven doble y el geógrafo pondría dos montañas donde sólo habría una.
— Dėl to, kad girtuokliams dvejinasi akyse. Girtas geografas vietoje vieno kalno visur pažymėtų du.
— Conozco a alguien —dijo el principito—, que sería un mal explorador.
— Pažįstu vieną žmogų, — tarė mažasis princas, — kuris būtų blogas tyrinėtojas.
— Es posible. Cuando se está convencido de que la moralidad del explorador es buena, se hace una investigación sobre su descubrimiento.
— Galimas daiktas. Kai paaiškėja, kad tyrinėtojas — padorus žmogus, tada surenkama informacija apie jo atradimą.
— ¿ Se va a ver?
— Kas nors vyksta jo patikrinti?
— No, eso sería demasiado complicado. Se exige al explorador que suministre pruebas. Por ejemplo, si se trata del descubrimiento de una gran montaña, se le pide que traiga grandes piedras.
— Ne. Tai pernelyg sudėtinga. Bet iš tyrinėtojo pareikalaujama įrodymų. Jeigu jis, pavyzdžiui, atrado didelį kalną, tegu atneša nuo jo didelių akmenų.
Súbitamente el geógrafo se sintió emocionado:
Staiga geografas susijaudino.
— Pero… ¡tú vienes de muy lejos! ¡Tú eres un explorador! Vas a describirme tu planeta.
— Bet tu irgi atkeliavai iš toli! Tu irgi tyrinėtojas! Papasakok man apie savo planetą!
Y el geógrafo abriendo su registro afiló su lápiz. Los relatos de los exploradores se escriben primero con lápiz. Se espera que el explorador presente sus pruebas para pasarlos a tinta.
Geografas atsivertė įrašų žurnalą ir pasismailino pieštuką. Tyrinėtojų pasakojimai pirmiausia užra65 šomi pieštuku. Informacija perrašoma rašalu tik tada, kai tyrinėtojas pateikia įrodymus.
— ¿Y bien? —interrogó el geógrafo.
— Na? — paklausė geografas.
— ¡Oh! Mi tierra —dijo el principito— no es interesante, todo es muy pequeño. Tengo tres volcanes, dos en actividad y uno extinguido; pero nunca se sabe…
— Na, ten, kur aš gyvenu, — pradėjo mažasis princas, — nelabai įdomu, nes viskas maža. Turiu tris ugnikalnius. Du veikiančius ir vieną užgesusį. Bet ką gali žinoti.
— No, nunca se sabe —dijo el geógrafo.
— Ką gali žinoti, — pritarė geografas.
— Tengo también una flor.
— Ir dar turiu gėlę.
— De las flores no tomamos nota.
— Gėlių mes neįrašome, — tarė geografas.
— ¿Por qué? ¡Son lo más bonito!
— Kodėl? Juk jos visų gražiausios!
— Porque las flores son efímeras.
— Dėl to, kad gėlės efemeriškos.
— ¿Qué significa “efímera”?
— Ką reiškia „efemeriškos“?
— Las geografías —dijo el geógrafo— son los libros más preciados e interesantes; nunca pasan de moda. Es muy raro que una montaña cambie de sitio o que un océano quede sin agua. Los geógrafos escribimos sobre cosas eternas.
— Geografijos knygos — pačios rimčiausios knygos pasaulyje, — paaiškino geografas. — Jos niekad nepasensta. Kalnas labai retai keičia savo vietą. O vandenynas labai retai išdžiūsta. Mes aprašome amžinus dalykus.
— Pero los volcanes extinguidos pueden despertarse —interrumpió el principito—. ¿Qué significa “efímera”?
— Bet užgesęs ugnikalnis gali pabusti, — pertraukė jį mažasis princas. — O ką reiškia „efemeriškas“?
Рэклама