Ni, izili an emsav-bed evit diorren an Esperanteg, yezh etrebroadel, a gomz, dre hanterouriezh an disklêriadur-mañ, ouzh an holl c’houarnamantoù, an holl aozadurioù etrebroadel hag an holl dud a youl vat, a zisklêr bezañ stag ouzh ar palioù termenet amañ dindan, hag a bed pep aozadur ha pep hinienn da zont da strivañ war an tu-se ganimp.

Mes, pasaulinio sąjūdžio už esperanto kalbos išplatinimą dalyviai, šiuo manifestu kreipiamės į visas vyriausybes, tarptautines organizacijas ir visus geros valios žmones, pareiškiame savo ketinimą ir toliau ryžtingai darbuotis siekiant čia išdėstytų tikslų, bei kviečiame kiekvieną organizaciją ir žmogų paremti mūsų pastangas.

E 1887 e oa bet lakaet da raktres ober gant an Esperanteg evel yezh skoazell evit ar c’hehenterezh etrebroadel. Deuet eo buan da vezañ ur yezh vev, stank hec’h arlivioù. Abaoe ouzhpenn ur c’hantved ez a an Esperanteg en-dro ha tostaat a ra an dud an eil ouzh egile dreist an harzoù sevenadur ha yezh. Palioù he c’homzerien, e keit-se, n’eo ket bet kollet o fouez gante, ha talvezout a reont atav kement evit an amzer a-vremañ. N’eo nag implijout un nebeud yezhoù bro evel yezhoù etrebroadel, nag an araokadennoù teknikel war ar c’hehenterezh, nag ijinañ doareoù nevez da gelenn ar yezhoù hag a ray d’ar reolennoù amañ da heul bezañ sevenet, reolennoù diazez anezhe, en un urzh reizh hag efedus evit ar yezhoù.

Paskelbta 1887 metais kaip pagalbinės tarptautinio bendravimo kalbos projektas ir greitai pasiekusi išsivysčiusios, gyvos ir raiškios kalbos lygį, esperanto kalba jau daugiau kaip šimtą metų padeda žmonėms įveikti kalbų ir kultūrų barjerus. Šia kalba kalbančiųjų tikslai iki šiol neprarado savo svarbos ir aktualumo. Nei kelių nacionalinių kalbų vartojimas visame pasaulyje, nei komunikacijų ir ryšių technikos pažanga, nei kalbų mokymo naujų metodų sukūrimas tikriausiai neįgyvendins tų principų, kurie mums atrodo svarbūs, norint teisingai ir veiksmingai išspręsti kalbų problemą.

1. Demokratelezh

1. Demokratija

Enepdemokratel he diazezoù eo ur reizhiad kehentiñ hag a vez atav spletusoc’h evit keodedourien zo, hag a c’houlenn bloavezhioù a strivoù digant re all evit tizhout ul live izeloc’h a-fed efedusted. Daoust ma n’eo ket an Esperanteg ur yezh klok, evel an holl yezhoù, ez a kalz pelloc’h evite evel doare kehentiñ hag a lak an dud keit-ha-keit er bed.

Komunikacijų sistema, visam laikui suteikianti bendravimo privilegijas vieniems, o iš kitų reikalaujanti gaišti metų metus, besistengiant pasiekti žemesnį sugebėjimų lygį, yra iš esmės nedemokratiška. Esperanto kalba, kaip ir kiekviena kita, nėra visiškai tobula, bet ji žymiai pranoksta savo varžoves visuotinio bendravimo lygiateisiškumo srityje.

Disklêriañ a reomp e vez degaset, gant an digempouez etre ar yezhoù, un digempouez kehentiñ e pep keñver, war an dachenn etrebroadel hag all. Hon emsav a stourm a-du gant un doare kehentiñ demokratel.

Mes teigiame, kad kalbų nelygybė sukelia diskriminaciją visuose bendravimo lygmenyse, įskaitant ir tarptautinį. Mes esame sąjūdis už demokratišką bendravimą.

2. Un deskadurezh dreist ar broadoù

2. Auklėjimas ne viena kultūra

An holl yezhoù kenelel zo stag ouzh sevenadurioù zo ha broadoù zo. Da skouer, gant ar skoliad a studio ar saozneg e vo dizoloet ivez ar sevenadur, an douaroniezh ha reizhiadoù politikel ar broioù ma vez saozneg enne, ha dreist-holl re ar Stadoù-Unanet hag ar Rouantelezh-Unanet. Ar skoliad a studio an Esperanteg avat a zizoloio ur bed hep harzoù ma vo en e vleud e pep bro.

Kiekviena etninė kalba yra susijusi su kuria nors kultūra ir tauta. Anglų kalbos besimokantis moksleivis susipažįsta su angliškai kalbančių šalių, visų pirma su JAV ir Anglijos, kultūra, geografija ir politika. Moksleivis, studijuojantis esperanto kalbą, susipažįsta su pasauliu be sienų, kuriame kiekviena šalis atrodo kaip gimtieji namai.

Bez’ e lavaromp e vo roet dre ret ur sell ’zo war ar bed gant an deskadurezh en ur yezh ’zo. Hon emsav a stourm a-du gant un deskadurezh dreist ar broadoù.

Mes teigiame, kad auklėjimas bet kuria etnine kalba yra susietas su tam tikru požiūriu į pasaulį. Mes esame už supažindinimą su daugeliu kultūrų.

3. Efedusted a-fed kelenn

3. Pedagoginis efektyvumas

Nebeut-tre eus an dud a zesk ur yezh estren a zeu a-benn da vestroniañ anezhi e gwirionez. An Esperanteg avat a c’haller dont a-benn da gomz aes da vat, evit unan a zesk e-unan zoken. Studiadennoù a bep seurt a ziskouez eo talvoudus an Esperanteg da zeskiñ yezhoù all war-lerc’h. Erbedet eo bet ivez evel elfenn a-bouez e-barzh kentelioù da zigeriñ war ar yezhoù estren.

Iš studijuojančių svetimą kalbą tik nedidelė dalis išmoksta ją gerai. O esperanto kalbą galima išmokti net savarankiškai. Įvairūs bandymai parodė propedeutinį esperanto kalbos poveikį mokantis kitų kalbų. Be to, esperanto kalba rekomenduojama kaip pagrindinis mokinių kalbinio išprusimo elementas.

Lavarout a reomp e chomo atav ar yezhoù kenelel evel ur skoilh evit ar skolidi a c’hallfe koulskoude tennañ gounid eus un eil yezh.Hon emsav a stourm a-du gant un doare efedus da gelenn ar yezhoù.

Mes teigiame, kad etninių kalbų sudėtingumas visada bus kliūtis daugeliui besimokančiųjų, kurie daug laimėtų gerai įsisavinę antrąją kalbą. Mes esame sąjūdis už efektyvų kalbų mokymą.

4. Liesyezhegezh

4. Daugiakalbystė

Kumuniezh an esperantegourien zo unan eus an nebeud re er bed hag a zo div- pe liesyezhek o holl izili. Pep hini anezhe en deus strivet da zeskiñ ur yezh estren da nebeutañ betek ul live mat a-walc’h evit kehentiñ. Ha kement-se a ra da galzik anezhe deskiñ ha karout meur a yezh estren ha dre vras e tigor o bed hiniennel d’an dud.

Esperantininkų bendruomenė pasaulyje yra viena iš nedaugelio kalbinių bendrijų, kurių nariai be išimties yra dvikalbiai ar daugiakalbiai. Kiekvienas jos narys užsibrėžė tikslą gerai išmokti bent vieną svetimą kalbą. Daugeliu atvejų tai veda į kelių kalbų išmokimą bei pamėgimą ir praplečia akiratį.

Lavarout a reomp e tlefe gallout an holl re a gomz ur yezh bennak, ha pa vefe komzet gant kalz pe nebeut a dud, kaout an tu da zeskiñ un eil yezh ha d’ober ganti evel doare kehentiñ a live uhel. Hon emsav a stourm evit ma vefe roet an tu-se d’an holl.

Mes teigiame, kad kalbantieji įvairiom kalbom, didelėm ir mažom, privalo turėti realią galimybę tobulai išmokti antrąją kalbą iki bendravimo lygmens. Mes esame sąjūdis už tokios galimybės suteikimą.

5. Gwirioù yezh

5. Kalbų teisės

Disurentez a vez degaset war tachenn ar yezhoù gant an digempouez etre o nerzhioù, ha dre ar yezh ivez e vez gwasket en ur mod ul lodenn vras eus an dud er bed. E kumuniezh an Esperanteg en em gav an holl dud, ha pa gomzfent yezhoù kreñv pe get, ofisiel pe get, war un dachenn neptu a-drugarez d’ar youl da gas ar c’henemglev-se da benn. Ur c’hempouez a’r seurt-se etre gwirioù, kiriegezhioù ha kargoù ar yezhoù zou un andon evit klask disoc’hoù da gudennoù ar yezhoù ha d’an emgannoù etreze.

Nevienodo kalbų rango pripažinimas didelei žmonijos daliai sukelia nuolatinį nesaugumo jausmą ar tiesioginę kalbinę priespaudą. Esperantininkų bendruomenėje didelių ir mažų, oficialių ir neoficialių kalbų atstovai susitinka neutralioje erdvėje, vedami bendro noro siekti kompromiso. Tokia kalbų lygiateisiškumo ir atsakomybės pusiausvyra leidžia plėtoti ir ieškoti kitų būdų nelygybei panaikinti ir kalbiniams konfliktams spręsti.

Lavarout a reomp eo diasur, en abeg d’an digempouez etre ar yezhoù, gwarantiñ e vefe damantet an holl koulz-ha-koulz hep diforc’h ebet abalamour d’o yezhoù (evel ma c’houlenn ar skridoù etrebroadel). Hon emsav a stourm a-du gant ar gwirioù yezh.

Mes teigiame, kad labai skirtinga atskirų kalbų galia panaikina lygių – taip pat ir kalbinių – teisių garantijas, išreikštas daugelyje tarptautinių dokumentų. Mes esame sąjūdis už kalbų lygiateisiškumą.

6. Liested ar yezhoù

6. Kalbų įvairovė

Ar gouarnamantoù stad a sell ouzh liested ar yezhoù evel ouzh ur skoilh d’ar c’hehentiñ ha d’an araokaat. E kumuniezh an Esperantegourien e weler kentoc’h un andon pinvidigezh ret ha dihesk. Gant se e tegas pep yezh, evel pep boud bev, he zalvoudegezh hag e tellez bezañ gwarezet ha skoazellet.

Tautinės vyriausybės didelę pasaulio kalbų įvairovę yra linkusios laikyti bendravimo ir vystymosi stabdžiu. Tačiau esperantininkų bendruomenei toji kalbų įvairovė yra neišsenkanti turtėjimo versmė. Kiekviena kalba, kaip ir kiekviena gyvūnų rūšis, jau savaime vertinga, ją dera globoti ir palaikyti.

Lavarout a reomp e vo kondaonet d’ar marv ar pep brasañ eus ar yezhoù er bed gant ar politikerezhioù kehentiñ hag araokaat ma ne vezont ket diazezet war an doujañs hag ar skoazell d’an holl yezhoù. Hon emsav a stourm a-du gant liested ar yezhoù.

Mes teigiame, kad komunikacijų ir plėtros politika, jeigu ji negerbia ir neremia visų egzistuojančių kalbų, daugumą jų pasmerkia išmirimui. Mes esame sąjūdis už kalbų įvairovę.

7. Dishualañ an dud

7. Žmogaus išvadavimas

Gant pep yezh e vez kabestret ha digabestret o c’homzerien war un dro, en ur reiñ an tu dezhe da gehentiñ etreze hag en ur virout oute da gehentiñ gant komzerien all. An Esperanteg zo bet savet evit bezañ un doare kehentiñ a c’hall bezañ desket aes gant an holl ha mont a ra en-dro ar raktres bras-se evit dishualañ an dud, ur raktres a roy tu da bep keodedour da gemer perzh evel hinienn e kumuniezh mab-den, en ur virout e wrizioù yezh ha sevenadur, met ne vo ket harzet gante.

Kiekviena kalba išlaisvina ir kartu pavergia savo narius, suteikdama jiems galimybę bendrauti tarpusavyje ir sudarydama kliūtį bendraujant su kitakalbiais. Sumanyta kaip visuotinė bendravimo priemonė, esperanto kalba yra vienas iš didžiųjų veiksmingų žmogaus išsivadavimo projektų, leidžianti kiekvienam individui dalyvauti visos žmonijos bendruomenėje, tvirtai laikantis savo kultūrinio ir kalbinio tapatumo, bet ir neatsiribojant nuo jo.

Lavarout a reomp e tegas an unyezhegezh bevennoù d’ar frankizoù ezteurel, kehentiñ hag en em vodañ. Hon emsav a stourm a-du evit dishualañ an dud.

Mes teigiame, kad vien tautinių kalbų vartojimas neišvengiamai sukuria kliūtis saviraiškos, bendravimo ir būrimosi į organizacijas laisvei. Mes esame sąjūdis už žmogaus išsivadavimą.

Prago, jul. 1996

Prago, jul. 1996