Mes, pasaulinio sąjūdžio už esperanto kalbos išplatinimą dalyviai, šiuo manifestu kreipiamės į visas vyriausybes, tarptautines organizacijas ir visus geros valios žmones, pareiškiame savo ketinimą ir toliau ryžtingai darbuotis siekiant čia išdėstytų tikslų, bei kviečiame kiekvieną organizaciją ir žmogų paremti mūsų pastangas.

Esperantoak aurrera egiteko nazioarteko mugimenduaren kideok honako manifestua munduko gobernu, nazioarteko erakunde eta gogo oneko gizaki orori zuzentzen diogu, hemen azalduriko helburuen alde lanean tinko segitzeko gure asmoa aldarrikatzen dugu, eta erakunde zein gizabanako guztiak gure ahaleginarekin bat egiteko gonbidatzen ditugu.

Paskelbta 1887 metais kaip pagalbinės tarptautinio bendravimo kalbos projektas ir greitai pasiekusi išsivysčiusios, gyvos ir raiškios kalbos lygį, esperanto kalba jau daugiau kaip šimtą metų padeda žmonėms įveikti kalbų ir kultūrų barjerus. Šia kalba kalbančiųjų tikslai iki šiol neprarado savo svarbos ir aktualumo. Nei kelių nacionalinių kalbų vartojimas visame pasaulyje, nei komunikacijų ir ryšių technikos pažanga, nei kalbų mokymo naujų metodų sukūrimas tikriausiai neįgyvendins tų principų, kurie mums atrodo svarbūs, norint teisingai ir veiksmingai išspręsti kalbų problemą.

Esperantoa 1887. urtean sortu zen nazioarteko komunikazioaren esparruan hizkuntza laguntzailea izateko asmoz, eta handik gutxira mintzaira bizi-bizi eta noranahikotu bilakatu zen. Mede osoa baino gehiago da, hizkuntz zein kulur oztopoez gaindi, gizakiak elkarrengana hurbiltzeko balio duela. Bitarte honetan bere mintzalarien helburuek ez dute garrantziarik, ez gaurkotasunik galdu. Ez nazio hizkutza zenbaiten nazioarteko erabilerak, ez komunikaziorako teknologien aurrerapenak, ez mintzairak irakasteko metodologia berriek ez dituzte, zihur aski, honako printzioak gauzatuko, zeinak, gure ustetan, hizkuntz oreka bidezko eta eraginkor baterako noraezekoak baitira.

1. Demokratija

1. Demokrazia

Komunikacijų sistema, visam laikui suteikianti bendravimo privilegijas vieniems, o iš kitų reikalaujanti gaišti metų metus, besistengiant pasiekti žemesnį sugebėjimų lygį, yra iš esmės nedemokratiška. Esperanto kalba, kaip ir kiekviena kita, nėra visiškai tobula, bet ji žymiai pranoksta savo varžoves visuotinio bendravimo lygiateisiškumo srityje.

Nazioarteko komunikazioaren antolakuntzak mintzalari batzuk besteen gainetik pribilegiatzen ditu, azken hauek hainbat urte eman behar baitituzte etxekoa ez duten hizkuntza bat ikasten, gehienetan komunikazio gaitasun txikiago batera iristeko. Honelako sistema bat ezin daiteke izan demokratikoa. Esperantoa, beste edozen hizkuntza bezala, borobila ez izan arren, ezin ukatuzkoa da bere lehiakide guztiak gainditzen dituela nazioarteko komunikazioaren berdintasunari dagokiola.

Mes teigiame, kad kalbų nelygybė sukelia diskriminaciją visuose bendravimo lygmenyse, įskaitant ir tarptautinį. Mes esame sąjūdis už demokratišką bendravimą.

Hizkuntz desberdintasunek maila orotako komunikazio desberdintasunak, nazioartekoa barne, dakartzatelakoan gaude. Gu komunikazio demokratikoaren aldeko mugimendua gara.

2. Auklėjimas ne viena kultūra

2. Heziketa internazionalista

Kiekviena etninė kalba yra susijusi su kuria nors kultūra ir tauta. Anglų kalbos besimokantis moksleivis susipažįsta su angliškai kalbančių šalių, visų pirma su JAV ir Anglijos, kultūra, geografija ir politika. Moksleivis, studijuojantis esperanto kalbą, susipažįsta su pasauliu be sienų, kuriame kiekviena šalis atrodo kaip gimtieji namai.

Hizkuntza etniko bakoitza kultura, nazio edo estatu (multzo) bati loturik dago. Igelesa ikasleak, esaterako, jakin badaki igelesdun herrien kultura, geografia eta politikaren berri, batik bat Estatu Batuak eta Inglaterrari buruz. Esperanto ikasleak berriz mugarik gabeko munduan bizi dela ikasten du, herri bakoitza bere etxea izanik.

Mes teigiame, kad auklėjimas bet kuria etnine kalba yra susietas su tam tikru požiūriu į pasaulį. Mes esame už supažindinimą su daugeliu kultūrų.

Edozein heziketa munduari buruzko ikuspegi jakin bati loturik dagoelakoan gaude. Gu heziketa internazionalistaren aldeko mugimendua gara.

3. Pedagoginis efektyvumas

3. Eraginkortasun pedagogikoa

Iš studijuojančių svetimą kalbą tik nedidelė dalis išmoksta ją gerai. O esperanto kalbą galima išmokti net savarankiškai. Įvairūs bandymai parodė propedeutinį esperanto kalbos poveikį mokantis kitų kalbų. Be to, esperanto kalba rekomenduojama kaip pagrindinis mokinių kalbinio išprusimo elementas.

Ikasleetako portzentai txiki batek bakarrik menperatzen du hizkuntza arrotzik. Esperantoa osoki menperatu daiteke, baita norberak bere kontura ikasita ere. Hainbat ikerketek beste hizkuntzak ikasteko Esperantoaren balio propedeutikoa erakutsi dute. Esperantoa ikastea hizkuntz kontzientziaziorako ikastaroen barruan ere gomendatzen da.

Mes teigiame, kad etninių kalbų sudėtingumas visada bus kliūtis daugeliui besimokančiųjų, kurie daug laimėtų gerai įsisavinę antrąją kalbą. Mes esame sąjūdis už efektyvų kalbų mokymą.

Nazio hizkuntzen zailtasuna, ikasle askorentzat, beti oztopo izango delakoan gaude. Ikasle hauek ordea bigarren mintzaira baten ezagueratik aberastuko lirateke. Gu hizkuntzen irakaskuntza eraginkorraren aldeko mugimendua gara.

4. Daugiakalbystė

4. Eleaniztasuna

Esperantininkų bendruomenė pasaulyje yra viena iš nedaugelio kalbinių bendrijų, kurių nariai be išimties yra dvikalbiai ar daugiakalbiai. Kiekvienas jos narys užsibrėžė tikslą gerai išmokti bent vieną svetimą kalbą. Daugeliu atvejų tai veda į kelių kalbų išmokimą bei pamėgimą ir praplečia akiratį.

Bi edo hizkuntza gehiagoren jabe diren kideek soilik osaturik dago Esperantodun hiztunegoa. Ezaugarri hau nazioarteko kolektibo gutxik daukate. Mintzalari esperantozale bakoitzak bere gain hartu du hizkuntza arrotz bat, gutxienez ahozko mailan, ikasteko ardura. Honek, askotan, hizkuntza gehiago maitatu eta ikastera darama, horrela norberaren gogo-mira zabalduz.

Mes teigiame, kad kalbantieji įvairiom kalbom, didelėm ir mažom, privalo turėti realią galimybę tobulai išmokti antrąją kalbą iki bendravimo lygmens. Mes esame sąjūdis už tokios galimybės suteikimą.

Edozein hizkuntzaren, minorizatua edo nagusia izan, mintzalarik bigarren hizkuntza bat etxekotu eta bere egiteko aukera benetazkoa eduki beharko lukeelakoan gaude. Gu aukera hori aldarrikatzen duen mugimendua gara.

5. Kalbų teisės

5. Hizkuntz eskubideak

Nevienodo kalbų rango pripažinimas didelei žmonijos daliai sukelia nuolatinį nesaugumo jausmą ar tiesioginę kalbinę priespaudą. Esperantininkų bendruomenėje didelių ir mažų, oficialių ir neoficialių kalbų atstovai susitinka neutralioje erdvėje, vedami bendro noro siekti kompromiso. Tokia kalbų lygiateisiškumo ir atsakomybės pusiausvyra leidžia plėtoti ir ieškoti kitų būdų nelygybei panaikinti ir kalbiniams konfliktams spręsti.

Mintzairen arteko botere banaketa desorekatuak segurtasunik eza dakarkio haintat hizkuntzari, noiz ere ez baita hizkuntz morrontza hutsa munduko biztanlegoaren zati handi bati. Esperantodun hiztunegoak hizkuntza handi eta txiki, ofizial eta ez-ofizialen hiztunak biltzen ditu, elkarrenganako konpromezu batek bat eginik. Hizkuntz eskubide eta erantzunkizunen arteko oreka honek bide bat urratzen du hizkuntz desberdintasunak sortzen dituen gatazkak gainditu eta horien konponbideak garatzeko.

Mes teigiame, kad labai skirtinga atskirų kalbų galia panaikina lygių – taip pat ir kalbinių – teisių garantijas, išreikštas daugelyje tarptautinių dokumentų. Mes esame sąjūdis už kalbų lygiateisiškumą.

Hizkuntzen botere banaketa makurrak berdintasun printzipioaren kontra jo egiten duelakoan gaude, nahiz eta hainbat nazioarteko agirik hizkuntzen arteko trataera berdinkidea aldarrikatu. Gu hizkuntz eskubideen aldeko mugimendua gara.

6. Kalbų įvairovė

6. Hizkuntz aniztasuna

Tautinės vyriausybės didelę pasaulio kalbų įvairovę yra linkusios laikyti bendravimo ir vystymosi stabdžiu. Tačiau esperantininkų bendruomenei toji kalbų įvairovė yra neišsenkanti turtėjimo versmė. Kiekviena kalba, kaip ir kiekviena gyvūnų rūšis, jau savaime vertinga, ją dera globoti ir palaikyti.

Gobernuen eritziz, munduko hizkuntz aniztasuna komunikaziorako eta garapenarako oztopoa da. Esperantodun hiztunegoarentzat ordea noraezeko eta etengabeko aberastasun iturria da. Beraz hizkuntza bakoitza, izaki bizia den bezala, berez eta eitez baliosoa izateaz gain, babesa eta sostengua merezi ditu.

Mes teigiame, kad komunikacijų ir plėtros politika, jeigu ji negerbia ir neremia visų egzistuojančių kalbų, daugumą jų pasmerkia išmirimui. Mes esame sąjūdis už kalbų įvairovę.

Komunikazio eta garapen politikak, hizkuntza guztien errespetuan eta sostenguan oinarritu ezik, munduko hizkuntza gehienak hil-hurran ipintzen dituelakoan gaude. Gu hizkuntz aniztasunaren aldeko mugimendua gara.

7. Žmogaus išvadavimas

7. Giza emantzipazioa

Kiekviena kalba išlaisvina ir kartu pavergia savo narius, suteikdama jiems galimybę bendrauti tarpusavyje ir sudarydama kliūtį bendraujant su kitakalbiais. Sumanyta kaip visuotinė bendravimo priemonė, esperanto kalba yra vienas iš didžiųjų veiksmingų žmogaus išsivadavimo projektų, leidžianti kiekvienam individui dalyvauti visos žmonijos bendruomenėje, tvirtai laikantis savo kultūrinio ir kalbinio tapatumo, bet ir neatsiribojant nuo jo.

Edozen hizkuntzak askatasuna eta morrontza ematen dizkie bere hiztunei: heuren artean aske mintzatzeko, beste herritako hiztunekin komunikazioa galerazteko. Komunikazio unibertsalerako tresna izateko sortua, Esperantoa giza emantzipaziorako proiektu haundi eta eraginkorretakoa da. Esperantoak giza komunitatean eskua hartzeko aukera ematen dio gizaki bakoitzari, bere kultura eta nortasun propioan sendo erroturik, baina ez kateaturik.

Mes teigiame, kad vien tautinių kalbų vartojimas neišvengiamai sukuria kliūtis saviraiškos, bendravimo ir būrimosi į organizacijas laisvei. Mes esame sąjūdis už žmogaus išsivadavimą.

Nazio hikuntzen erabilera soilak, ezin bestaldera izan, adierazpen, komunikazio eta elkartze eskubideei galga jartzen dielakoan gaude. Gu giza emantzipazioaren aldeko mugimendua gara.

Prago, jul. 1996

Prago, jul. 1996